Leidykla „Baltos lankos“

Super User

Super User

Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Romanas „Jokūbo knygos“ – didžiulės apimties epas – rašytojai atnešė prestižinį „Nike“ apdovanojimą (2015) ir tikriausiai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum.

Jokūbo knygos“ mums atveria spalvingą XVIII amžių. 1752 m. į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna, ją lydi poetė Elžbieta Družbacka. Viešnių garbei surengtoje vakarienėje dalyvauja vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis – pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygų mėgėjai, greit randa bendrą kalbą.
Kiek vėliau į Podolę atvyksta ir jaunas, išvaizdus, charizmatiškas žydas Jokūbas Leibovičius Frankas. Paslaptingo, iš tolimosios Smirnos atkeliavusio jaunuolio idėjos netruks supriešinti vietos žydų bendruomenę: vieniems jis – eretikas, kitiems – mesijas, suburiantis aplink save ištikimus mokinius.
Aštuoni šimtai puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie istoriją ir tautų likimus. Knygoje autorė ne tik itin kruopščiai atkuria barokinės Lenkijos pasaulį, to meto architektūrą, aprangą, žmonių buitį ir santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris greta egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie Švietimo epochos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimą, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/romanai/jokubo-knygos2/

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 Nominacija
Metų verstinė knyga 2022 | 
Geriausia knyga grožinės literatūros kategorijoje
15 min knygos rinkimai | Geriausia verstinė grožinė knyga 2023

Varnas – triksteris, pusdievis, mitologinis padaras, pokštininkas, filosofas, kosminė jėga, visa matanti ir komentuojanti juoda akis. Varnas – smalsus, juodesnis už juodą, žiaurus, pašaipūniškas, mąslus, paslaptingas, nepamirštamas. Varnas keliauja kosmosu, sklendžia laiku, dalyvauja kuriant pasaulį ir žmogų, varžosi su Dievu, stebi karus ir katastrofas, sielos ir sąmonės virsmus, religijų kilimus ir kryčius, didžiuosius atradimus ir baisiausias klaidas. Nuožmi, niūri, kilusi iš sielvarto, pilna anarchiškos energijos ir pašėlusiai komiška Varno istorija ir ją liudijantys eilėraščiai – vienas reikšmingiausių XX a. poezijos rinkinių.

Tedas Hughesas (1930–1998) – vienas svarbiausių angliškai rašiusių XX a. poetų. Pirmieji Varno eilėraščiai parašyti garsaus amerikiečių dailininko Leonardo Baskino prašymu. Jis tušu buvo nupiešęs visą seriją varnų. Didžiąją dalį tekstų Hughesas parašė 1966–1969 m., praėjus ilgam kūrybinės sausros periodui, ištikusiam jį po žmonos Sylvios Plath mirties. Varnas – kontroversiškiausias Hugheso kūrinys, stiliaus eksperimentas, savotiškas iššūkis krikščionybei, humanizmui ir polemika su jais. Pats autorius Varną laikė šedevru ir tuos metus, kai jį rašė, įvardijo vaisingiausiu nevaržomos vaizduotės ir kūrybinės energijos periodu.

https://raraleidykla.lt/collections/knygos/products/varnas-is-varno-gyvenimo-ir-giesmiu

Leidyklos RARA knygos: https://raraleidykla.lt/collections/knygos

Jūsų gidas – žavingas, plepus kosminis visažinis beveik neištariamu vardu Qfwfq. Jam teko garbė liudyti visą keleto milijardų metų Visatos istoriją – nuo Didžiojo sprogimo, kai į vieną tašką susitraukusios Visatos erdvė buvo visiems nepatogi, Saulės ir Mėnulio formavimųsi, atmosferos ir, kartu su ja, spalvų atsiradimo, laiko, kai pirmosios žuvys išlipo į sausumą, iki nerealaus, tačiau šiuolaikinio Niujorko, kur pasenusį Mėnulį norima keisti šviežesniu. Qfwfq, per šį laiką buvęs bekūniu balsu, kupranugariu, pirmuoju moliusku ir paskutiniuoju dinozauru, mėgaudamasis pasakoja, kaip žaidė vandenilio atomais it su stiklo rutuliukais, pavyduliaudamas Mėnuliui rinko jo pieną, porina apie pirmąją, stebuklingą aušrą, grimzdimus į ūką ir paties prisijaukintą Saulės dukterį.

Legendinio italų rašytojo Italo Calvino Kosmikomiksai – tai 34 apsakymai, kuriuose kalbama apie gamtos ir kosmoso reiškinius, Visatos pradžią ir pirmykščius laikus. Šios istorijos, įkvėptos mitologijos, senovinės kosmogonijos, astronomijos ir matematikos, mokslą žavingai sujungia su literatūra, pamirštas ar sudėtingas teorijas susieja su jaukiomis žmogiškomis realijomis. Qfwfq ir kiti Kosmikomiksų pasakotojai, nors menantys laikus, kai, rodos, nieko žmogiško aplink nebuvo, pyksta, įsimyli, siekia, ieško ir žaidžia, o Calvino, abstrakciją jungdamas su kunkuliuojančia vaizduote, parodo, kad mokslas ir beorė Visata gali tapti puikia erdve mąstyti apie amžinybę ir gyvenimo sudėtingumą, o gal kaip tik – apie paprastumą.

https://raraleidykla.lt/collections/knygos/products/kosmikomiksai

Leidyklos RARA knygos: https://raraleidykla.lt/collections/knygos

Lietuje skendintis Helsinkis, 2058 metai. Po praūžusio pilietinio karo visuomenė susiskaldžiusi, o valdžią perėmusi nacionalistinė organizacija "Šviesa". Šalies sienos uždarytos, susisiekimo su išoriniu pasauliu nėra, žmonės neturi jokių lūkesčių dėl ateities. Vis dėlto "Šviesa" siūlo senojo pasaulio pakaitalą – virtualią realybę "Dangus". "Dangus" įkandamas tik pasiturintiems, be to, sukelia priklausomybę, tuo tarpu paprasti žmonės gyvena priespaudos, melo ir manipuliacijų sąlygomis. Universiteto mokslininkas Akselis siekia ištirti apatijos pandemijos priežastis. Jis gauna prisijungimą prie "Dangaus", kur susipažįsta su Ina. Paveikti įspūdžio "Danguje", jie nusprendžia susitikti ir realybėje. Nuo tos akimirkos viskas pasikeičia...
Romanas kelia aktualius klimato kaitos, technologijų įtakos, visuomenės susiskaldymo ir nacionalizmo.

https://www.keliautojailaiku.lt/

Ar pamenate romano „Paskutinė babos Dunjos meilė“ heroję, tvirto būdo senolę, pasirinkusią gyventi radiacijos užkrėstame kaime po Černobylio katastrofos? Kviečiame susipažinti su naujo Alinos Bronsky romano „Totoriškos virtuvės aštrumai“ heroje Rozalinda Kalganova. Tai nepaprastai ryžtinga, stipri, brandaus amžiaus moteris, neseniai tapusi senele. Tiesa, senele ją sunku pavadinti: ji yra miesto gyventoja, savo išpuoselėta išvaizda traukianti praeivių dėmesį, o šeimoje įpratusi vadovauti ir spręsti. Istorija prasideda 1978 metais, kai Rozalinda pareikalauja nutraukti dukters Sulfijos nėštumą. Anūkė Aminat vis dėlto gimsta, o tarp senelės ir motinos įsiplieskia arši, groteskiška kova dėl kūdikio. Nelygioje kovoje tarp trapios Sulfijos ir negailestingos Rozalindos mažoji mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju...

https://www.keliautojailaiku.lt/