Pasaulio puslapiai - Danų literatūros mėnuo
Ovidijus Jurevičius
Bobas yra labai geras šuo. Mielas ir paklusnus. Visi šeimoje jį labai myli. Bet Bobas turi tokį nedidelį, visai mažytį trūkumą. Jis viską ryja. Tikrąja ta žodžio prasme VISKĄ. Vieną dieną dingsta mano namų darbai…
Šią paveikslėlių knygą apie rajūną Bobą parašė Italijos rašytojas , o iliustravo . Piešiant knygą reikėjo kaip reikiant pratampyti fantaziją, kad į Bobą sutilptų ir dantų gydytojas, ir ledų autobusiukas, ir net lėktuvas.
Knygos tekstas parašytas ranka, didžiosiomis raidėmis, trumpais sakiniais, tad tinka ir skaityti besimokantiems vaikams. Taip pat šią knygą rekomenduoja 1-os klasės moksleivių mokytojai – ji puikiai tinka mokyti vaikus galininko linksnio, nes visa knygos istorija yra apie tai, KĄ prarijo Bobas.
Paveikslėlių knygelė 3-5 metų vaikams
Vieną dieną kieme žaisdama Morta pastebi, kad kažkas prie jos prikibo. Visas juodas ir nepažįstamas. Tamsoje jo nematyti, tačiau šviečiant saulei jis sekioja iš paskos. Kas jis toks? Gal jo nereikia bijoti, o pabandyti susipažinti? Gal su juo galima žaisti ir linksmintis?
Ši smagi paveikslėlių knygelė pasakoja apie mergaitę, kuri prisijaukino savo baimę.
Vieną dieną vandenyno gelmėse įvyko didysis sprogimas. Jo metu gimė visas pulkas jūrų arkliukų. Tarp jų ir šios istorijos herojus, išsiskiriantis iš minios: dėl savo neįprastai aukštos karūnėlės jis panašėjo į vienaragį, buvo smalsus, mėgo bendrauti ir netruko susirasti draugų.
Didelė baisi Žuvis pakvietė jį vaidinti povandeniniame Šiuolaikiniame cirke, o paslaptingasis Ciklopas, nusileidžiantis iš oro ir spoksantis savo blizgančia akimi, suteikė jam vardą: Hipokampas Unikornas. Hipokampas Unikornas kartu su savo broliais ir seserimis bei skarmaliais iš Australijos nuskendusiame laive sukurs nuostabų spektaklį. Kviečiame jus visus į „Premjerą“!
Lašas jūroje – tai daug ar mažai? Begalybėje svarbus kiekvienas lašas. Be jo tos begalybės ir nebūtų. „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, kaip ir kitos rašytojos Jurgos Vilės serijos „Lašas jūroje“ knygelės, pasakoja istorijas apie gyvius. Kiekvienas jų turi savo vietą įvairiaspalviame gyvūnų pasaulyje. Visi jie svarbūs. Nuo voriuko iki kašaloto. Mes, Žmonės, taip pat esame to pasaulio dalis. Saugokime jį, tausokime!
https://vaga.lt/mano-draugas-hipokampas-unikornas
Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkė Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė-Kasuba (1923–2019) – viena ryškiausių XX a. kūrėjų, palikusi ženklų pėdsaką praėjusio amžiaus meno ir kultūros istorijoje. LNDM A. Kasubos padovanota unikali 1942–2019 m. sukurtų darbų kolekcija yra nepaprastai svarbi kultūrinės tapatybės dalis, atskleidžianti itin plačią menininkės, vizionierės kūrybinių interesų panoramą: nuo ankstyvosios tekstilės darbų, plytelių pano, mozaikų, tapybos, akvarelių, kūrinių JAV viešosiose erdvėse projektų bei jų brėžinių iki unikalių erdvinių aplinkų – tampriųjų buveinių. Tačiau svarbią A. Kasubos kūrybos dalį sudaro ir tekstai. „Tiksintis vaikas“ – tai menininkės prisiminimai apie vaikystę Ginkūnuose iki to laiko, kai jai sukako 9 metai, tai lietuviškųjų jos šaknų įamžinimas. Nepaprastai jautriai, su įsimenančiomis detalėmis menininkė pasakoja apie dvaro aplinką, ten vykusį gyvenimą, kasdienybės momentus, nusėdusius jos atmintyje prieš daugelį metų, mamą, seserį ir brolius, guvernantes, šventes ir sezonų kaitą. Prieš akis kaip gyvas iškyla XX a. I p. dvaro paveikslas, pamatytas vaiko akimis – trapus, subtilus, estetiškas, tačiau kupinas pirmųjų gyvenimo pažinimų, suformavusių būsimos menininkės charakterį. Tai tekstas, kuriame atsiskleidžia ne tik vaiko augimo ir pasaulio patyrimo akimirkos, bet ir praeitin nugrimzdusio lietuviško dvaro gyvenimas.
Mar
11
Darius Žiūra - Diseris
Menininkas sukūrė romanui artimą fikciją, kuri atskirais rakursais lygintina su Louis-Ferdinand’o Céline’o „Kelione į nakties pakraštį“, taip pat Fernando Pessoa raštais ar Roberto Bolaño „Pašėlusiais detektyvais“ – t. y. tokiais veikalais, kuriuose gyvas gyvenimas testuojamas sąmoningomis sufikcinimo strategijomis, o patirties transformacija literatūroje tampa įsitraukimo, atrasties ar net atverties sąlyga.
Kristupas Sabolius
Darius Žiūra (gim. 1968) – ryškus veidas Lietuvos šiuolaikiniame mene. Jo tęstiniai projektai, kuriuose dažniausiai vaizduojami kitų žmonių portretai, fiksuoja laiką. Nuo 2001 m. menininkas kas trejus metus dokumentuoja Gustonių (kaimo Pasvalio raj.) gyventojus. Sukūrė pilno metro dokumentinį filmą „Gustoniai Gustoniuose“ (2020). Yra padaręs seriją prostitučių portretų „Veidai“, kūręs darbus iš kapinėse surinkto išlydyto vaško ir monetų, surinktų iš fontanų miestų parkuose ir skveruose. Menininko kūrinių yra Nacionalinės dailės galerijos, šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA Helsinkyje ir privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje. 2017-aisiais Vilniaus dailės akademijoje D. Žiūra gavo meno daktaro laipsnį, apgynęs meno projektą. Menininko disertacijos tekstas virto šia knyga. Iš čia ir trumpinys „Diseris“.
Dariaus Žiūros teksto veikėjai, iš kurių pagrindinis yra jis pats, įtraukia į nenuspėjamus poelgių, minčių ir prisiminimų vingius, autoriui neįtikėtinai meistriškai atkuriant skausmingai atpažįstamas, bet sykiu ir nepakartojamas situacijas.
Deimantas Narkevičius
„Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, analizuoja kultūros reiškinius ir idėjas, patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros.
