„Šilko kelias. Rytų kostiumo istorija“ – daugiasluoksnis, gausiai iliustruotas leidinys apie Rytų šalių kostiumus. Autorė Virginija Idzelytė kviečia pasinerti į Rytų pasaulį ir apkeliauti tolimųjų šalių regionus, nuo Kinijos, Korėjos, Japonijos, Indijos, Persijos, per Turkiją, Izraelį, Sakartvelą iki pat Mongolijos. Iš viso šioje knygoje pristatoma 11 šalių ir jų regionų tautų apranga, vyrų, moterų ir vaikų drabužiai, apavas, audinių raštai, papuošalai, kostiumo ryšys su šalies gyventojų papročiais, tradicijomis, tikėjimu.

Knygoje:
• per 1 000 spalvotų iliustracijų: fotografijų, piešinių, reprodukcijų;
• 11 šalių ir jų regionų tradicinės aprangos, apavo, aksesuarų, audinių pavyzdžiai ir jų aprašymai;
• išsamus pasakojimas apie kostiumų kilmę, savitumą, simboliką;
• įdomybės apie vietos papročius ir realijas.

Virginija Idzelytė – menininkė, scenografė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, knygų kostiumų tema autorė. Už scenografiją pelnė ne vieną apdovanojimą įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. 2009 m. išleista „Kostiumo istorija“ apžvelgė kostiumo raidą nuo senovės Egipto iki Europos XX a. vidurio. 2024 m. pasirodęs „Šilko kelias“ yra pradėto darbo tęsinys, daugiau nei dešimties metų tyrinėjimo rezultatas.

Agnė Dautartaitė-Krutulė – viena talentingiausių Lietuvos knygų dizainerių. Jos kurti leidiniai yra pelnę gausybę apdovanojimų ir premijų Lietuvoje ir užsienyje.

https://www.auksozuvys.lt/products/silko-kelias?srsltid=AfmBOoqkJl_9DLJOX-_MW_rVc2RUBbhnkNjUBvzBj6apgWgNCT4ZWYjp

Ši knyga yra įvadas į žmogaus informacinės elgsenos tyrimus, o kartu – jos autoriaus, vieno įtakingiausių pasaulyje informacinės elgsenos tyrėjų, Jungtinės Karalystės Šefildo universiteto profesoriaus emerito Thomo Wilsono asmeniškas pasakojimas apie savo teorinius svarstymus, atliktus tyrimus bei diskusijas su kolegomis iš viso pasaulio. Autorius yra ne kartą lankęsis Lietuvoje, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete atliko bendrus tyrimus ir skaitė paskaitas studentams. Knyga skiriama jauniems tyrėjams, taip pat visiems, kuriuos domina žmogaus elgsena skaitmenizuotame informacijos pasaulyje.

https://www.knygynas.vu.lt/informacines-elgsenos-tyrimas-ivadas

Penkiasdešimt žymiausių Ukrainos intelektualų – rašytojų, vertėjų, žurnalistų, filosofų – dalijasi pirmųjų karo metų išgyvenimais ir patirtimis. Autorių tikslas – viską pasakoti, kad neiškristų iš atminties tas laikas, „beveik pamirštas pavasaris“, „skausmo abėcėlė“, „iškankintas optimizmas“, „dviejų pasaulių riba“, „laiko apgręžimas“, „taikos iliuzija“, „gyvenimas tarp būties ir nebūties“, tylos ilgesys.
„Ar gali naikinimo beprotybė nužudyti gyvenimo prasmes?“ – klausia žurnalistė Myroslava Barčuk. Jai tarsi atsako poetas, rašytojas Andrijus Liubka: „Tada atsiveria dar vienas karas – už teisę būti savimi, turėti savo skonį ir neįtikėtina kaina nulaikyti savo kasdienį įprotį… rytais išgerti mėgstamos kavos, atsidurti namie, pabūti su šeima. Pabūti savimi. Bent tris minutes per dieną…“ Pasak literatūros kritikės, žurnalistės Irynos Slavinskos, „šis tekstas ir jo kūrimo laikas yra tarsi asmeninė slėptuvė. Paaiškėjo, kad daugybė veiksmų ir dalykų gali tapti prieglobsčiu… šiltas švarkas su didelėmis kišenėmis, patogūs sportbačiai, didelė kuprinė, įkrautas nešiojamasis kompiuteris, interneto ryšys, karštas vanduo…“ Juk karo antonimas – pats gyvenimas. Svarbiausia – nemirti. Rytojaus rytą pabusti. Matyti daiktus ir žmones, kurie buvo vakar.

http://leidyklagelmes.lt/lt/tarp-buties-ir-nebuties-karo-padetis-ese/

Artemas Čechas (g. 1985 m.) – garsus ukrainiečių rašytojas. Jo kūriniai išversti į vokiečių, anglų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas, publikuoti užsienio periodikoje ir antologijose.

Kūrybai būdingas siurrealizmas, groteskas, filosofiniai svarstymai, literatūriniai eksperimentai ir autobiografiškumas. Nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. liepos kovojo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. 2022 m. vasarį vėl įstojo į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.

„Kas tu toks?“ – kartkartėmis klausia jaunasis Tymofijus savo priešo ir draugo, kankintojo ir globėjo Felikso, traumuoto tolimo karo. „Kas aš toks?“ – romano pabaigoje savęs klausia beveik suaugęs autobiografinis Tymofijus. Pagrindinis veikėjas atsiduria atstumiančios svetimo karo patirties šešėlyje, šis karas netikėtai pasirodo esąs moralinis ir fizinis pasiruošimas savajam, nors jo šiame romane ir nerasime. Bet rasime visas tas vaikystės ir jaunystės iniciacijas, per kurias teko prasiskinti kelią į suaugusiųjų gyvenimą, kuris buvo visai ne toks, kokio tikėtasi.

https://www.slinktys.lt/kas-tu-toks.htmlb

„Kažkas su manimi ne taip“ - tai esė rinktinė, tikrų istorijų ir autobiografinių pramanų knyga. Kartais ji absurdiška, bet informatyvi, sykiais elancholiška, bet juokinga. Autorius mąsto apie kultūrinį ir istorinį žmonijos paveldą, nemalonius netobulumo pasireiškimus. Jis siekia kažko pamokyti ir parodyti kai ką naujo, kitokio. Rašytojas Andrijus Liubka veda skaitytoją į žinomas ir nežinomas erdves, vietas, „kurios gali be tavęs gyventi, o tu be jų – ne.“ Niekuo neypatingos, net, rodos, menkos detalės užpildo mūsų gyvenimus. Viskas apie mus visus. Kiekviename tekste galime atpažinti, rasti save, kaip savęs jame ieško pats autorius. „Kas su manimi ne taip? – klausia Andrijus Liubka ir atsako: – Galbūt tik tai, kad gebu laisvai jausti gyvenimą ir pastebėti gyvenimo dalykus.“ Knyga parašyta dar prieš karą, dar „be svorio ant pečių“. Joje gali pasislėpti, įsivaizduoti, kad esi 2022-ųjų saugume. Po vasario 24-osios viskas pasikeitė. Ramybė trunka 192 knygos puslapius, tada išnyksta. „Tenka iš naujo išmokti girdėti, matyti, jausti kiekvieną smulkmeną, nes iš jų susideda mūsų buvimas.“

Andrijus Liubka (g. 1987) – poetas, rašytojas, eseistas, vertėjas, Ukrainos PEN centro narys. Užhorodo universitete baigė ukrainiečių filologijos, Varšuvos universitete – balkanistikos studijas. Jo knygos pelniusios daugybę literatūros premijų, verčiamos į užsienio kalbas. Jis yra tarptautinių poezijos festivalių kuratorius, taip pat aktyvus savanoris, padedantis Ukrainos kariuomenei.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/kazkas-su-manimi-ne-taip/