Nuo pat XVI a. leidykla plėtėsi ir nuolat atsinaujindama spausdino vis įvairesnius leidinius – žodynus, grožinę, mokslinę literatūrą graikų, italų, prancūzų, vokiečių kalbomis. XVIII a. Vilniaus akademijos spaustuvė buvo lyginama su produktyviausiomis Vakarų Europos spaustuvėmis ir savo akademinę leidybos veiklą tęsė iki XIX a. pradžios. 1805 metais spaustuvę perėmė Juozapas Zavadskis. Turtingai leidyklos istorijai įtaką darė sudėtingi Lietuvos istorijos vingiai, lėmę spaustuvės sėkmę, įvairias reformas, nuosmukius. Sunkiausi laikai buvo spaudos draudimo metais (1864–1904). Vilniui tapus Lenkijos dalimi, Zavadskių spaustuvė dirbo toliau, kol 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą visos leidybinės įstaigos, spaustuvės ir knygynai buvo nacionalizuoti ir perduoti „Tiesos“ redakcijai. Iki 1990 metų dabartinė VU leidykla veikė kaip VU redakcinis-leidybinis skyrius. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1997 metais, VU leidykla tapo uždarąja akcine bendrove „Vilniaus universiteto leidykla“. 2003 metais jos juridinis statusas buvo pakeistas į viešąją įstaigą. 2011 metais įvykdžius reformą, atsirado dvi leidyklos: VšĮ „Akademinė leidyba“ ir Vilniaus universiteto padalinys „Leidybos direkcija“.
Painų leidyklos istorijos skyrių užbaigė 2017 metais įvykdyta paskutinė reforma – abi leidyklos buvo sujungtos į vieną VU leidyklą. O jos gilias ištakas menančią istoriją lydi VU leidyklos oficialus šūkis: „...knygos nuo 1575“.
VU leidyklos veiklą kuruoja VU mokslo prorektorius kartu su VU Leidybos komisija. Akademinės leidybos specifika lėmė tai, kad dauguma leidyklos darbuotojų – patys yra mokslininkai, dėstantys VU. VU leidyklos direktoriaus pareigas nuo 2017 metų eina VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas ir dėstytojas dr. Arūnas Gudinavičius, kuris subūrė 17 žmonių komandą: vadybininkus, redaktorius, maketuotojus, apskaitos specialistus ir kitus. Šiuo metu jis yra ir Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narys.
Pardavimų ir komunikacijos vadovė Asta Urbanavičiūtė-Globienė įsijungė į leidėjų gretas iškart po reformos, kai universitete dėstydama periodiką ir semiotiką, laimėjo leidyklos paskelbtą konkursą. Leidybos sritis Astai buvo artima, ji jau turėjo patirties žurnalų leidybos ir žiniasklaidos srityse. Moteris pripažįsta, kad šis ketverių metų laikotarpis, žymintis pokyčius leidykloje, reikšmingas ir jos asmeniniame gyvenime.
VU leidyklos mokslo periodikos vadovas dr. Vincas Grigas – taip pat VU mokslininkas ir dėstytojas, turintis daug darbo patirties bibliotekoje ir besispecializuojantis informacinio raštingumo bei elektroninės informacijos sklaidos srityse. Jis kuruoja daugiau kaip trisdešimties mokslo periodikos žurnalų leidybą, rūpinasi straipsnių pateikimo ir recenzavimo sistemos darbu, metaduomenų kokybe, mokslo žurnalų patekimu į įvairias tarptautines duomenų bazes.
Asta, Arūnas ir Vincas, susitikę pokalbio apie VU leidyklą, tvirtina, kad vertingą literatūrą leidžiančios įstaigos prioritetas ir šiandien išlieka tas pats. Tai akademiniai leidiniai – monografijos, studijos, studijų literatūra (ypač daug vadovėlių yra išleidžiama medicinos studentams), informacinės, reprezentacinės, mokslo populiarinimo knygos, mokslo periodikos žurnalai, daktaro disertacijos, kurių per metus išleidžiama apie 135.
VU leidykla per metus išleidžia apie 60–70 naujų knygų, kurių tiražai svyruoja nuo keliasdešimties iki tūkstančio egzempliorių. Itin paklausi pernai pradėta leisti mokslo populiarinimo žanrui priskiriama knygų serija „Vilniaus universitetas visiems“. Šios serijos knygos parašytos plačiajai visuomenei, yra lengvai skaitomos ir suprantamos kiekvienam besidominčiam. Verstinių leidinių VU leidykloje pasirodo nedaug, vos viena kita knyga per metus. Dažniausi leidyklos autoriai – VU dėstytojai, mokslininkai, savo žinias perduodantys studentams, kolegoms ir išsilavinusiai auditorijai.
Svarbi leidyklos veiklos dalis – elektroninės knygos, kurios internetiniame knygyne knygynas.vu.lt yra pristatomos dviem formatais: PDF arba EPUB. Pastarasis Lietuvoje nėra dažnas, tačiau jis itin patogus skaityti mobiliuosiuose įrenginiuose.
Nišinė VU leidyklos literatūra kartais aktuali nedidelei žmonių grupei, tad jos viešinimas ir komunikacija taip pat nėra masiniai. Leidyklos darbuotojai džiaugiasi, kai pats autorius, bendradarbiaudamas su leidykla, aktyviai populiarina savo kūrinį. Kaip pavyzdį leidėjai pamini prof. Domo Kauno knygą „Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ apie Martyno Jankaus asmenybę ir aktualias idėjas, atitinkančias modernios tautos bei valstybės interesus. Autorius, skleisdamas Mažosios Lietuvos kultūros istoriją, pats inicijavo trylikos savo knygos pristatymų turą įvairiuose Lietuvos miestuose ir taip gerokai išplėtė knygos skaitytojų ratą.
Pasitaiko ir netikėtus rezultatus pasiekusių leidinių. Vincas prisimena vieną tokių plataus atgarsio sulaukusių pavyzdžių – „Europos mitinių būtybių žemėlapį“. Vienintelį tokį pasaulyje žemėlapį sukūrė VU Kartografijos magistro studijų programos studentai, kuriuos inspiravo sparčiai populiarėjęs kultinis serialas „Sostų karai“. Žemėlapis ir šiandien perkamas svetainėje Amazon.com bei plinta po visą pasaulį.
Asta užsimena, kad darbas leidybos srityje išskirtinis ir bendravimu su įvairiais autoriais. Dažnai autorių pageidavimai leidėjams atiduodant rankraštį būna susiję su būsimos knygos viršeliu. Tarkim, profesorius Algirdas Matulis – žinomas fizikas teoretikas, išleidęs knygą „Hidrodinamika“ (2014), turėjo tik vieną prašymą – kad ant leidinio viršelio atsidurtų jo katinas. Po kurio laiko, atiduodamas jau antros knygos „Kvantinė mechanika“ (2019) rankraštį, mokslininkas dar sykį paprašė to paties – augintinis ir vėl turėtų papuošti vadovėlį. Žinoma, dauguma prašymų kur kas labiau įprasti ir įgyvendinami. Antai monografiją apie propagandą parengęs doc. dr. Mantas Martišius pageidavo, kad viršelyje vyrautų dvi spalvos – geltona ir mėlyna, kurios šiuo metu visiems asocijuojasi su Ukrainos valstybės vėliava. Leidėjai visuomet stengiasi atsižvelgti, įsiklausyti į autorių pageidavimus. Reaguodama į aktualijas, šiuo metu leidykla laukia rankraščio apie virusus iš VU Gyvybės ir mokslų centro mokslininkų.
VU leidykla – ne tik viena seniausių, bet ir viena didžiausių akademinių leidyklų Centrinėje Europoje, siekianti būti matoma ir tarptautinėje mokslinių leidyklų arenoje. Leidėjai aktyviai atstovauja Lietuvai Europos universitetų leidyklų asociacijoje, dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse ir stiprina savo pozicijas nuolat ieškodami naujų mokslo žinių sklaidos būdų.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
