Dar studijuodama Vilniaus universiteto magistrantūroje, Eglė su bendrakursiais nutarė parengti kalendorių su regos negalią turinčių vaikų piešiniais. Kad įgyvendintų šį projektą, pakvietė Lietuvos aklųjų ugdymo centro mokyklinio amžiaus vaikus sukurti metų laikus atitinkančių iliustracijų. Eglė nusprendė, kad kalendorius „Aš regiu savo širdimi“ su regos negalią turinčių vaikų piešiniais turi būti išleistas Brailio raštu su liečiamomis iliustracijomis, nes kaip kitaip jie pamatys savo kūrinius, pajus juos ir galės pasidžiaugti. Šis sumanymas, leidęs pažinti neregius vaikus ir patirti jų kultūrinę atskirtį, paskatino Eglę nenuleisti rankų, o toliau vystyti prasmingą veiklą su aklaisiais.
2014 metais, rengiant dar vieną studijų projektą, pasirodė pirmoji Eglės išleista knyga Brailio raštu, kurią ji pasirinko pagal savo vardą. Tai buvo gerai žinoma lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Moteris jau turėjo leidybinės patirties, kurios įgijo besidarbuodama savo tėčio Sauliaus Jokužio įkurtoje spaustuvėje, tačiau unikalioms Eglės idėjoms reikėjo patobulinti spausdinimo procesą. Todėl buvo sugalvota speciali dviguba technologija, pritaikyta taip, kad knyga būtų išspausdinta ir reginčiųjų, ir Brailio raštais. Tokia knyga suteikia galimybę susipažinti su ta pačia istorija ir aklajam, ir gerai matančiajam, suvienija negalios atskirtus šeimos narius ar bičiulius. Būtent šios interaktyvios knygos atsiradimas paspartino leidyklos „Verslas ar menas“ įkūrimą.
Antroji leidyklos knyga, skirta ir regintiesiems, ir Brailio raštu skaitantiesiems, pasirodė 2015-aisiais. Tai buvo dailininko Vilmo Narečionio iliustruota Leonardo da Vinčio pasakų rinktinė „Sparnuotosios raidės“. Ji pripažinta Gražiausia Lietuvos metų knyga, Geriausiu metų spaudos gaminiu ir yra pelniusi dar porą apdovanojimų, kurie tik patvirtino, kad Eglė pasirinko teisingą kryptį.
Leidyklos įkūrėjai ir vadovei vykdant leidybinę veiklą, svarbiausia padėti neregių bendruomenei bei atskleisti plačiajai visuomenei, kad šie žmonės yra gabūs, kūrybingi, nesukaustyti, neapriboti negalios, o jau tuomet – ieškoti ir atrasti bei pritaikyti savo pačios gabumus. Pagrindinis Eglės troškimas – nuo mažens kuo labiau integruoti akluosius į literatūrinį pasaulį, ugdyti, turtinti juos ir padėti žmonėms su regos negalia sėkmingai įsilieti į visuomenę.
„Verslas ar menas“ dažniausiai leidžia vaikams ir jaunimui skirtas knygas. Suaugusiesiems yra pasirodęs vos vienas kitas leidinys. Iš viso leidykla yra išleidusi apie 20 knygelių, iš kurių aštuonios – interaktyvios, pritaikytos ir skaitymo bei rašymo sutrikimų turintiems vaikams. Jos ypač parankios pedagogams, nes ugdo visus vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie turi regėjimo sutrikimų. Tokios knygos padeda matantiems vaikams susipažinti su Brailio raštu ir įsivaizduoti, kaip neregiai skaito pirštais bei sąmoningai įsijausti į regos negalią turinčio žmogaus būseną. Liečiamos iliustracijos kviečia vaikus suaktyvinti lytėjimo pojūtį ir užsimerkus pamatyti pasakų herojus taip, kaip tai daro neregiai.
VšĮ „Verslas ar menas“ įkūrėja ir vadovė Eglė rūpinasi knygos gimimo procesu nuo – iki. Drauge su ja triūsia ir neregys Grigas Sakalis, kuris trejus metus vykdo socialinį projektą „Pažinkime neregimą pasaulį“. Kartu jie vyksta į mokyklas susitikti su vaikais, moko pažinti ir pamilti knygas, padėti suprasti kitokio, neregimo pasaulio grožį, pojūčių tikrumą, neregių gyvenimą, kurie, tikrąja to žodžio prasme, visuomet viltingai ieško šviesos tamsoje. Be to, leidykloje yra dar pora darbuotojų, vis prisidedančių prie įvairios įmonės vykdomos projektinės veiklos.
Ypač brangi knyga pačiai Eglei – drauge su moksleiviais jos parašyta „Marsiečio abėcėlė“ (2018 m.), šmaikščiai, lengvai pasakojanti apie marsiečių nuotykius ir jų sveiką gyvenseną. Knygelės bendraautorė pripažįsta norėjusi įtraukti vaikus į kūrybinį procesą, tad važinėjo po mokyklas ir drauge su jais kūrė fantastines istorijas apie tai, kaip saugoti mūsų planetą ir sveikai gyventi kosmose. Drąsino ir kvietė fantazuoti mokinius, o tuomet iš gautų 150 istorijų atrinko 13 ir įvilko jas į knygos pasakojimą, kurį iliustravo Vilmas Narečionis. Eglė džiaugiasi, kad šią knygelę mėgsta net tie vaikai, kurie apskirtai nemėgsta knygų.
Kunigo Algirdo Toliato 2019 m. parašyta, Eglės sudaryta, o Kristinos Norvilaitės iliustruota „Dievo vaikų planeta“ – dažnai pirmosios komunijos proga dovanojama knyga – šiuo metu kaip tik laukia savo eilės būti išleista Brailio raštu.
Vienas smagiausių dalykų – stebėti, kaip su leidyklos knygelėmis augantys jauni žmonės toliau susieja savo gyvenimo kelią su menu. Štai neregys Reinoldas Kelpša, savo iliustracijomis papuošęs naujausią leidyklos knygą – Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“ (2021). Sunku suvokti, kad šie piešiniai sukurti jaunuolio, kuris savo akimis niekad nėra matęs saulės, jūros, kopų, tačiau visa tai puikiai perteikė iliustruodamas apsakymą.
Išleisti įprastą knygą regintiesiems tėra viena darbo dalis, o norint ją pritaikyti akliesiems ir specialiųjų poreikių vaikams – dvigubas triūsas. Todėl naujos knygelės Brailio raštu pasirodo tik kas antri metai. Eglei teko gilintis į daugelį technologinių dalykų, kurių mokėsi tobulėdama ir augdama kartu su knygomis. Be to, išleisti knygą, kurią aklieji galėtų perskaityti ir „pamatyti“ meno kūrinius lytėjimo būdu, kainuoja penkis kartus brangiau, nei išspausdinti įprastą knygą.
Kad įmonė išsilaikytų, ji turi būti versli. Tačiau kad būtų įgyvendintas esminis leidyklos tikslas – mažinti neregių ir silpnaregių socialinę atskirtį – turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp verslumo ir originalių idėjų bei kūrybiškumo. Pinigai turi tapti tik varikliu. Finansai tiesiog suteikia galimybę įgyvendinti savas idėjas ir atlikti tai kuo sparčiau.
Štai tokius projektus, kaip neregio berniuko Redo Olšausko eilėraščių knyga „Jeigu aš matyčiau“ (2019), dažnai užvilkina finansų paieška. Eglė niekad nenuleidžia rankų: rašo projektus, kviečia bendradarbiauti įvairias įmones. Išlaidos didelės, todėl yra buvę, kad prasmingų idėjų įgyvendinimas užtruko net trejus metus.
Už stiklo pertvarėlės pagarbiai eksponuojamos aštuonios kolekcinės leidyklos knygos Brailio raštu ir keletas brangių apdovanojimų. Tarp šių – 2017 metais Ūkio ministerijos surengtuose apdovanojimuose pagerbiant verslias moteris Eglei įteiktas „Socialinio verslo lyderės“ apdovanojimas, 2015 metų Nacionalinės lygybės ir įvairovės apdovanojimuose leidyklos pelnyta „Metų proveržio“ statulėlė už regos negalią turinčių ir matančių žmonių suartinimą.
Kolekcinių knygų Brailio raštu tiražai labai maži – svyruoja nuo 100 iki 500. Taigi, net keturių iš šių jau nėra galimybės įsigyti, nepaisant to, kad tokie leidiniai ir kainuoja kelis kartus brangiau nei įprastinė knyga. Nuo pat „Verslo ar meno“ pradžios gyvuojanti iniciatyva „Padovanok knygą neregiui“ suteikia galimybę įmonėms skirti paramą, kuri panaudojama naujos knygos Brailio raštu leidybai ir jos dovanojimui regos negalią turintiems žmonėms.
Viena iš tokių – Nomedos Marčėnaitės iliustruota interaktyvi knyga „Užsimerk“, kurią sudaro šešios Lietuvos vaikų parašytos pasakos. Jų herojai keliauja po skirtingas erdves ir patiria įvairių pojūčių. „Kaip kurmiukas rožę gelbėjo“, „Žiogo Spartuko nuotykiai“ ir dar keturios istorijos – konkurso „Kaip aš matau pasaulį užmerktomis akimis“ laureatų darbai. Neregintis jaunimas šioms istorijoms sukūrė kvapus, tad šią knygą galima ir skaityti, ir liesti, ir užuosti. Sunku suvokti, kaip neregiai mato šį pasaulį, tačiau, žiogeliui netikėtai įkritus duobėn, atveriamas tamsus lapas, kuris padeda jaunajam skaitytojui pajusti, kaip neregiai skaito tamsoje.
Įsigyjant leidyklos knygų, atvirukų Brailio raštu ar neregių sukurtų namų kvapų „Meilė“, „Vanduo“, „Muzika“, „Žemė“ leidyklai priklausančiame tinklalapyje „Taško istorija“, taip pat galima prisidėti prie būsimų knygų neregiams leidimo, dovanojimo ir kitų jiems skirtų socialinių projektų. Ant „Taško istorijos“ gaminių pakuotės yra išrašyta Brailio abėcėlė ir baltišką simbolį primenantis logotipas, vaizduojantis apskritimo centre esančiame taške susikertančias dvi linijas. Juk taškas prie taško mokantiems skaityti Brailio raštu ir atveria „Verslo ar meno“ išleistų knygų istorijas.
Užsimerkusi Eglė žalčių karalienė pavaizduota ir ant Eglės per petį permestos rankinės. Galima tiktai spėlioti – karalienė sapnuoja ar mokosi regėti ją supantį pasaulį net ir užmerktomis akimis.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
