Jaunius Lingys, leidybos namų „Tikra knyga“ įkūrėjas ir vadovas, ilgai svarstė, kaip pavadinti leidyklą. Ir jam atėjo mintis apie vaiką, kuris, perskaitęs knygą, ne užverčia ją ir padeda atgalios į lentyną, o pasiima po pažastimi ir keliauja su ja toliau kartu. Būtent noras leisti tokias knygas, kurios su mažuoju skaitytoju turėtų ypatingą ryšį, ir padėjo jam apsistoti prie „Tikros knygos“ pavadinimo. Ar gali būti prasmingesnė veikla už tai, kad gali suteikti vaikui svajonę? Žinoma, Jaunius šypsodamasis prisipažįsta girdėjęs replikų: „O tai ką, jau kitos knygos yra netikros?“ Tačiau 2013 m. savo oficialią veiklą pradėjusios leidyklos vadovas džiaugiasi, kad eksperimentavimo keliu nuo pat pradžios žengianti leidykla yra išleidusi apie 50 įvairių knygų, o „Tikros knygos“ vardas jau žinomas ir pasaulyje.
2014 m. leidykla debiutavo Vilniaus knygų mugėje su vaikams skirtomis mandalų spalvinimo knygelėmis, kuriose buvo įkomponuoti paukščiai, driežiukai, banginiai ir kiti gyvūnai, bei pirmosiomis iliustruotomis knygomis: Rimo Valeikio sukurta ir iliustruota pasaka „Una mato taip“ ir Dainiaus Šukio „Višta, kurią prarijo rūkas“.
Netrukus prie leidyklos veiklos prisijungė kūrybos vadovė Daiva Rudytė. Prieš tai dirbusi didžiosiose šalies reklamos agentūrose, Daiva puikiai pažinojo platų talentingų dizainerių, dalininkų ratą. Anuomet autorių ieškodavusi pati, dabar iš iliustruotojų ir rašytojų sulaukia iki keleto pasiūlymų per savaitę. Pirmenybę ji teikia stipriam, originaliam tekstui ir visuomet sau užduoda esminį klausimą, ar tai bus įdomu po penkerių, dešimties metų? Juk pasaulyje tiek vienadienių knygų, kurių kokybiškam popieriui pagaminti kertami ištisi miškai.
Jaunius ir Daiva juokdamiesi pripažįsta – nors jų nuomonės dažnai skiriasi, tačiau darbus pasidalina tiksliai – Jauniui tenka administraciniai, o Daiva rūpinasi kūrybine dalimi. Trečioji kolektyvo narė, projektų vadovė Ingrida Bušmaitė, vienintelė iš komandos baigusi leidybos mokslus universitete, yra atsakinga už pardavimus.
Pradžioje leidyklos komanda stengėsi „daryti kaip visi“. Tačiau po apsilankymo Bolonijos knygų mugėje, į kurią vyko užkariauti pasaulio, suprato, kad turbūt viskas jau yra išleista. Ir pasuko eksperimentinių ieškojimų keliu, kur taisyklės mielai laužomos, nes esmė – padaryti tai, ko dar nebuvo Lietuvoje, ir padaryti tai labai gerai. Dairydamasi į pasaulyje išleidžiamas knygas mažiesiems, „Tikra knyga“ pirmoji pradėjo leisti aukštos meninės vertės paveikslėlių knygas vaikams, kuriose mažai teksto ir daug iliustracijų. Tai lyg pirmoji vaiko meno galerija. Leidykla vaikams rengia interaktyvius knygų pristatymus, o knygų iliustratoriai jiems veda kūrybines dirbtuves.
Per septynerius metus pavyko prisijaukinti skaitytojų būrį ir atverti, kad paveikslėlių knyga nebūtinai skirta patiems mažiausiems. Teksto kiekybė nelemia skaitytojo amžiaus, o paveikslėliai veikiau praplečia, papildo, savarankiškai pasakoja dar vieną istoriją, – tikina „Tikros knygos“ leidėjai. Net kūrybos procesas organizuojamas taip, kad iliustruotojas, interpretuodamas tekstą, niekad jo neatvaizduotų tiesiogiai.
„Tikra knyga“ – tarsi talentų kalvė, puikus tramplinas pradedantiems kūrėjams. Leidėjai didžiuojasi, kad didžiosios knygų dalies rašytojas ar dailininkas, o kartais ir abu išsyk – debiutantai.
Daiva daug bendrauja su vaikais vesdama pamokas mokyklose, kūrybines dirbtuves darželiuose, bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais ir taip pažįsta mažąjį skaitytoją bei jo poreikius. Be to, ji yra ir profesionali aktorė, įkūnijusi scenoje ne vieną personažą. Pavyzdžiui, spektaklyje „Laimė yra Lapė“ Daiva atlieka visus moteriškus personažus (mamą, Lapę, panelę Margaritą).
Įsimintinos Aušros Kiudulaitės iliustracijos knygoje „Laimė yra Lapė“ prabyla ne tik vaikui – tėvams jos atveria kitų dalykų. Tokios iliustracijos ne tik papildo knygos tekstą, bet ir praplečia auditoriją. Tai liudija ir knygos tiražas, siekiantis 27 000. Jau devynis kartus ši knyga buvo pakartota, išleidžiant po tris tūkstančius vienetų. Taip pat nesunku knygynėlyje pastebėti ir apelsinine spalva šviečiančių keliolikos lapių. Šie minkšti žaislai ar medžiaginiai maišeliai, ant kurių pavaizduota besisupanti pagrindinė knygos veikėja, populiarūs ne tik tarp mažųjų, bet ir tarp jų mamų. Daiva nusistebi – net nebūtų įtarusi, kad šitiek moterų simpatizuoja rudauodegėms. Paklausta, ar išsyk nujautė Lapę ištiksiančią sėkmę, Daiva prisimena, vos perskaičiusi Evelinos Daciūtės tekstą, mintyse pagalvojusi ne tik apie knygą, bet ir apie spektaklį.
Būtent „Laimė yra Lapė“ atidarė „Tikrai knygai“ duris į pasaulio knygynus. 2018 m. pasirašytas kontraktas su „Times&Hudson“ leido Lapės istorijai keliauti po visą pasaulį. O jau po metų ši knyga pelnė geriausios verstinės knygos vaikams apdovanojimą Amerikoje. Įspūdingais kūriniais besidžiaugiantys Daiva ir Jaunius šiuo metu suskaičiuoja jau per 50 kontraktų, kurių dėka leidyklos knygos, išverstos į keliasdešimt pasaulio kalbų, keliauja į pačias įvairiausias šalis. Tarkime, rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir dailininkės Rasos Jančiauskaitės „Mažus eilėraščius mažiems“ gali perskaityti netgi japonų kalba.
Dauguma išleidžiamų knygų yra skiriama vaikams iki 12 metų amžiaus, tačiau Daiva prisimena ir trisdešimčia vienetų išleistą lininę knygelę kūdikiams, kurią buvo galima drąsiai skalbti.
Vieną vienintelę mylimiausią knygą išsirinkti būtų labai sunku, tačiau pokalbio pabaigoje Daiva į rankas paima rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Ingos Dagilės „Akmenėlį“: – „Ši“. Tai knyga, pasakojanti berniuko ir mergaitės draugystės istoriją holokausto metu, kurią perskaičius žmonių akyse dažniausiai kaupiasi ašaros.
Yra lengvų, pramoginių knygų vaikams ir yra knygų, kuriose slypi daugybė užslėptų temų, padedančių vaikui geriau pažinti supantį pasaulį, perteikiančių svarbiausias vertybes, kurias galima aptarti netgi pamokų metu. Kiekviena knyga kelia vis kitų ugdomųjų socialinių ir psichologinių klausimų ir kviečia vaiką pokalbiui. Štai Evelinos Daciūtės ir Ingos Dagilės „Drambliai ėjo į svečius“ puikiai tinka inicijuoti pokalbiams apie šeimą, mitybą, geografiją ar matematiką. Sudėtingomis temomis kalba pirmoji bežodė Ievos Babilaitės paveikslėlių knyga „Ne vienas“. Yra knygų, padedančių su vaikais kalbėtis apie skyrybas, patyčias ir kitas skaudžias temas – nebėgant nuo tikrovės, o sąmoningai supažindinant vaiką su taip sparčiai besikeičiančiu pasauliu. Nuo dviejų iki penkių knygų per metus išleidžianti leidykla šiuo metu ruošia knygą apie vėžiu sergantį berniuką.
„Tikros knygos“ komandai smagu ir svarbu būti pionieriais, laužyti stereotipus. Jeigu kažko dar nėra – labai geras stimulas tai padaryti pirmiesiems. Daiva ir Jaunius susižvalgo: „Ko tik mes nesame darę...?! Eksperimentuojame dabar, tai darysime ir ateityje.“ Štai čia jų nuomonės visiškai sutampa.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
