„Vis dėlto prasmingą ją prisiminti per fotografiją: tą bendruomeniškumą, paremtą dabar jau nudilusiomis vertybėmis, tą emocinį ryšį su savo žeme, kurį baigia išguiti godulio palaikomas tikėjimas vien pinigų verte. Iš 15 000 kadrų atrinktos apie 200 fotografijų veikia kaip filmas, kurį žiūrint vėl galima nusikelti į anuos laikus, kai medžiai buvo kone šventi, arkliai – žmonių pagalbininkai ir draugai, o bažnyčia visiems žadėjo nuodėmių atlaidus ir progą susitikti.“

https://shop.kaunasgallery.lt/produktas/romualdas-pozerskis-atlaidai-2/

Šis leidinys yra pirmosios rezidencijos, kuri vyko 2022 m. gegužės 4 d. - birželio 4 d. Nidoje, rezultatas. Tarptautinio fotografijos simpoziumo "NIDA. Sutikti fotografiją" rezidencija įsteigta 2022 metais.

Nidoje, kur 2022 m. gegužę dalyvavau menininkų rezidencijoje, yra Lietuvos ir Rusijos valstybių siena. Sienos sąvoka man yra abstrakti, nes esu kilusi iš salos, kur siena reiškia vandenyną. Tačiau čia esanti siena padalijo žemę ne tik į du pusiasalius, bet ir į dvi šalis. Mane patraukė sienos vaizdinys ir svarstau, ar egzistuoja pasaulis be sienų.
"Vieta be sienų #1" – tai menininko knyga, kurioje keliami būties ir nebūties klausimai. Kalbėdamasi su laukine gamta klausiu apie sienos reikšmę. Ar iškėlę daugybę sienų žemėje žmonės tapo civilizuotesni? Nuo Kuršių marių iki Taivano sąsiaurio ir Vakarų kranto – gimtosios šalies neturintys laukiniai gyvūnai yra patys laimingiausi pasaulyje; "Vieta be sienų #2" – tai serija darbų, kuriuose susitinka fotografija ir grafika, RGB ir CMYK, skaitmena ir materija. Joje vaizduojamos nematomos ribos natūralioje aplinkoje, siekiant atspindėti sutartis tarp grožio ir tikrovės.
Chia-Yun Wu yra Taivano menininkė, atrinkta į naują Lietuvos fotomenininkų sąjungos inicijuotą Nidos meno rezidencijų programą.

https://www.photography.lt/lt/leidiniai_81/lfs/chia-yun-wu.-kqc3.html

Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.
Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo,  ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.

https://www.auksozuvys.lt/products/neplanuotas-gyvenimas

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika 2022 | Nominacija

„Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita sako: Šis pasakojimas apie maištą, apie kūrybinį pyktį, kovą, konkurenciją, įsitvirtinimą kultūroje, apie derybas ir konfliktus ne tik su kitais, bet ir su savimi. Svarbiausias knygos klausimas – iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?

Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Pyktis S. Gedos kūryboje analizuojamas ne tik kaip kultūrinė, psichologinė ar fizinė sąvoka, bet ir sociologiniu aspektu – kaip kūrybos sąlyga, veikimo kultūroje būdas. Konkretaus laiko politiniame ir visuomeniniame kontekste poetas išties įgauna ne vieną, o visą tūkstantį veidų.
Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.
Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, monografijos „Ištrūkimas iš fabriko. Modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais“ bei kultinių romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ autorius.

https://www.tytoalba.lt/ugnies-giesmes#good_tabs_buttons=0

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 | Premija

15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga 2022

Knygos apdovanojimai: Metų geriausias dizainas 2023 | Premija

Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika 2022 | Nominacija

Antanukas.lt literatūrinė premija

Ši knyga – tai japonų raštijos panorama nuo seniausių laikų iki XX amžiaus vidurio. Kiekvienas į antologiją įtrauktas kūrinys pristatomas trumpu straipsniu ir papildomas išsamiais komentarais, suteikiančiais žinių apie Japonijos istoriją, geografiją, visuomenę, japonų kalbos raidą. Kadangi orientuojamasi ne tik į plačiąją auditoriją, bet ir į būsimuosius vertėjus japonologus, knygoje galima rasti klasikinės japonų gramatikos santrauką, terminų sąvadą, žodyninių straipsnelių, kitų priedų. Visi tekstai versti iš originalo kalbos (klasikinės japonų, šiuolaikinės japonų, klasikinės kinų), didžioji dauguma lietuviškai publikuojami pirmą kartą.

„Ši knyga sumanyta ir kaip vadovėlis, ir kaip klasikinės Japonijos literatūros pristatymas. Į literatūrą čia žvelgiama plačiąja prasme – tai kaip į skirtingų srovių, formų, stilių, žanrų chronologiškai atspindimą raštijos visumą, kuri tampa galingos ir turtingos japonų civilizacijos kūrimo liudijimu. Tarp persipinančių temų ir pasikartojančių motyvų nesunku bus pastebėti vis iš naujo piešiamus tai civilizacijai kelius tiesusių asmenybių portretus, vis iš naujo interpretuojamus svarbiausius šalies istorijos įvykius, vis iš naujo pateikiamus etapinių kultūros reiškinių vertinimus“, – teigia knygos autorė.\

https://www.knygynas.vu.lt/klasikines-japonu-literaturos-antologija-1

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Metų vertėjas 2023 | Nominacija