Greta Ambrazaitė (gim. 1993) – jaunosios kartos poetė, muzikantė, redaktorė, Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatė. Debiutinis jos eilėraščių rinkinys „Trapūs daiktai“ (2018) buvo įvertintas Jaunojo jotvingio premija, tapo 2018-ųjų „Metų knyga“ poezijos kategorijoje. G. Ambrazaitė yra išvertusi Lotynų Amerikos rašytojų (J. L. Borgeso, J. Cortázaro, A. Pizarnik ir kt.) poezijos, sudariusi jaunųjų Sakartvelo poetų antologiją „Aidintys“ (2021), o jos autoriniai eilėraščiai versti į keliolika užsienio kalbų.
„Adela“ – antroji autorės poezijos knyga.
„Adela Różewicz buvo mano proprosenelė. Nesu jos sutikusi, bet vardas, kaip laivas fantomas, liko klaidžioti po širdies vandenis. Iš vienos atminties į kitą bangos nešioja mūsų įrašus, laiškus buteliuose, ir supa kažkoks gilus mėlis, apgaulingai primenantis dugną. Gal todėl dauguma šios knygos eilėraščių – su vaizdu į jūrą.“ – Greta Ambrazaitė.
„Muziejuje dažnai sustoju prie asmeninių daiktų – žiedų, senų sagų, gelžgalėlių – kaip prie keisto, tylaus ir išskydusia kalba nesugadinamo liudijimo, kad laikas nepraeina visai pro šalį, kad jo upė yra plati ir neišvengiama, kad niekada nepavyks pačiam iš jos išbristi ar nusišluostyti kojų.
Gretai Ambrazaitei pavyksta ne tik tokius daiktus pasiūti iš sudygsniuotos daiktavardžių faktūros, bet ir guldyti juos į vientisą, nuoseklų, intelektualiai provokuojantį poetinį pasakojimą. Kurti asmeninius kažin kieno daiktus – visai nebesvarbu, tikrus ar išgalvotus, kuriuos liečiant laikas ima rodytis apčiuopiamas pirštais: ir praeitis, ir nepagaunama dabarties akimirka, uoliai persekiojanti ateitį:
Rankos yra paveldimos su nuskinta šaka alyvos, žiedu nuo bevardžio piršto, saulės dėmėmis, mėlynių segėmis, šachmatais, pledais, vabalais, žolių sriuba, vaikystės visata, kuri susigūžia, kad ją toliau sūpuotum.
15 min knygos rinkimai:Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 2022
Knygos meno konkursas: grožinė literatūra ir eseistika | Diplomas 2022
Metų knygos rinkimai: poezijos knygos | Nominacija
Jurgos Ivanauskaitės premija 2024
Grafikos dizainerės Gailės Pranckūnaitės knygoje „Eyes“ publikuojamas NASA marsaeigio „Perseverance“ vaizdų archyvas, kurį autorė surinko iš JAV kosmoso agentūros neapdorotų vaizdų duomenų bazės. Vaizdus Panckūnaitė kolekcionavo lygiai metus, kasdien nuo 2021 m. iki 2022 m. vasario 18 dienos. Iš toliau ir arčiau, ryškūs ir blankūs, įsivaizduokite tylą.
„Eyes“ – tai antroji menininkės knyga. 2020 m. pasirodžiusioje jos knygoje „F-O-N-T-S“ publikuojami dvidešimt du jos sukurti šriftai, kuriais užrašytos „Reddit“ pokalbių forume rastos pokalbių apie klimato kaitą ištraukos.
Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.
Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.
Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.
Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.
„Pirmą kartą pristatoma Antano Kazakausko (1937–2019) kūrybinė biografija: nuo pirmųjų 7 dešimtmetyje sukurtų reklaminių projektų, knygų serijų apipavidalinimo pavyzdžių, programiškai užsienietiškų koliažų, žurnalo Mūsų gamta grafinio dizaino eksperimentų iki viešumoje nematytų abstrakčiosios grafikos lakštų. Tai knyga apie paslaptingiausią herojų, kurį pažinau tyrinėdama Lietuvos grafinio dizaino istoriją, – Antaną Kazakauską. Įsitraukusi į detektyvinius ir rekonstrukcinius procesus, stengiausi atskleisti jo kūrybos visumą: pamatyti tarsi užprogramuotus kazakauskiškus kodus, atsikartojimus, įvairius sutapimus ir ženklus. Kadaise jo pasirinkimas pirmajam 1962 m. gintis reklaminės srities diplominį grafikos darbą man atrodė lyg ir atsitiktinis, tačiau galų gale atsiskleidė jo kaip pirmtako svarba ir ryškumas.“ - Karolina Jakaitė
„Komunistų valdomų kraštų grafikų autoritetas lenkas Romanas Cieślewiczius 1963 m. įveikė Geležinę uždangą ir toliau jau kūrė Vakarų modernizmą. Lietuvis Antanas Kazakauskas akliną geležį pavertė peršviečiamu nailonu, kuris, nors nepakankamai ryškiai, visgi leido matyti, kas vyksta anoje uždangos pusėje. Ko daugiau Kazakausko vaizduose: sovietinės tikrovės ar vakarietiško gyvenimo obalsių? Karolina Jakaitė, sutelkusi Kazakausko kūrinių visumą, ją mato ir mums pristato kaip ryškų sovietų Lietuvos kultūros modernėjimo šaltinį.“ - Giedrė Jankevičiūtė
Kazio Varnelio gyvenimas – tarsi kelionė, nusidriekusi per kelis žemynus, pasakojanti menininko istoriją per gyventas vietas ir sutiktus žmones, o pabaigoje – grąžinanti į pradžią, atgal į Lietuvą. Knyga pirmą kartą taip išsamiai ir nuosekliai pristato K. Varnelio asmenybę ir kūrybą – gyvenimo istorijas ir jų veikėjus, istorines aplinkybes ir meninį kontekstą, kūrybą ir kolekcinę veiklą.
Dvikalbis albumas (lietuvių ir anglų k.) kompaktiškai, vaizdžiai ir populiariai pristato menininko ir kolekcininko Kazio Varnelio asmenybę, kūrybą, muziejinę bei visuomeninę veiklą. Leidinį sudaro penkių autorių – I. Urbelytės, dr. G. Jankevičiūtės, dr. L. Petrauskaitės, dr. K. Varnelio, Ž. Mirinavičiaus ̶ straipsniai, kuriuose atskleidžiamos K. Varnelio kūrybinių principų transformacijos ir jas lėmę biografijos posūkiai, kūrybinio ir istorinio konteksto sąveikos, aktualizuojančios optinio meno tradiciją lietuvių dailės istorijoje, atskleidžiančios K. Varnelio vietą ne tik lokaliame Lietuvos, bet ir globaliame moderniojo meno kontekste. Pasakojimas iliustruojamas kokybiškomis kūrinių reprodukcijomis, fotografijomis, atspindinčiomis asmeninio ir kūrybinio gyvenimo įvykius.
Mon | Tue | Wed | Thu | Fri | Sat | Sun |
---|---|---|---|---|---|---|
1
Date :
2025-09-01
| ||||||
14
Date :
2025-09-14
| ||||||
21
Date :
2025-09-21
| ||||||