Leidykla „Hubris“

Super User

Super User

Oct 22

„ARROW PLUS“ projektas - 2011 metai

arrow

2011 m. birželis. Bolonijoje ir Milane 28-30 d. vyko „ARROW PLUS“ projekto partnerių ir organizatorių susitikimai. Įmonė „Cineca“, kuri yra įsikūrusi Bolonijos priemiesčiuose, sukūrė autorių teisių paieškos sistemą „ARROW“. Ši sistema yra sujungta su Europos skaitmenine bibliotekos duomenų bazėmis, nacionalinėmis šalių autorių teisių duomenų bazėmis ir „Book in Print“ katalogais bei veikia minėtose keturiose šalyse. Projekto dalyviai turėjo galimybę apsilankyti įmonėje ir pamatyti įmonės „Cineca“ serverių sales, generatorius ir kitą įrangą. Projektus „ARROW“ ir „ARROW PLUS“ koordinuoja bei administruoja Italijos leidėjų asociacija, kurios pagrindinė būstinė yra Milane. Naujus projekto partnerius (Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus) Projekto koordinatoriai plačiau supažindino su projekto lėšų panaudojimo, koordinavimo ir atsiskaitymo taisyklėmis ir terminais. Susitikimuose ir posėdžiuose dalyvavo Asociacijos vykd.direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.

Posėdžių pranešimus skaitykite čia:
Arrow Plus – project overview;
Inclusion of a new country in ARROW: what does it mean in practice?
WP 2: Dissemination and network building;and network building;
WP3 – Organising and coordinating national initiatives;national initiatives;
CINECA OVERVIEW;
WP5 general overview;
WP6 Integration of Visual Material into ARROW;
WP7 Global Overview

2011 m. rugpjūtis. Seminaras-diskusija „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“.

Rugpjūčio 30 d. Lietuvos leidėjų asociacija surengė seminarą-diskusiją „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“ bei tarptautinio Europos Sąjungos (ES) projekto „ARROW“ išsamią prezentaciją. Renginyje dalyvavo 55 dalyviai, kurie atstovavo valstybės institucijas, LATGA-A, Lietuvos rašytojų sąjungą, mokslo įstaigas, bibliotekas, leidėjus ir knygų platintojus.

Pranešimus skaitė Enrico Turrin, Europos leidėjų federacijos (FEP) ekonomistas ir „ARROW PLUS“ projekto „Work package 3“ vadovas; Paola Mazzucchi, Italijos leidėjų asociacijos (AIE) projektų vadovė ir projekto „ARROW PLUS“ vadybininkė; Kurt Van Damme, Flamandų knygų leidėjų kolektyvinio administravimo asociacijos „Librius“ direktorius ir  Belgų atgaminimo teisių organizacijos „Reprobel“ valdybos pirmininkas; Brian Green, Tarptautinės organizacijos „EDItEUR“  vyriausiasis konsultantas ir buvęs Tarptautinės ISBN agentūros direktorius.

Renginyje dalyvavo 55 dalyviai.

Pranešimus skaitykite čia:

Dalyvių nuomone, dialogas tarp LR Kultūros ministerijos, autorių, Lietuvos nacionalinės M.M. biliotekos ir kitų bibliotekų atstovų, mokslo įstaigų, leidėjų ir knygų platintojų bei kolektyvinio administravimo agentūrų yra sveikintinas ir būtinas sprendžiant kūrinių skaitmeninimo aktualijas Lietuvoje. Siekiant nepažeisti autorių ir gretutinių teisių skaitmeninant kūrinius bei kuriant prieigas prie suskaitmenintų kūrinių, turėtų atsirasti licencijavimo ir glaudaus bendradarbiavimo sistema tarp knygos kūrėjų, leidėjų, saugotojų (bibliotekų) ir skaitytojų. Kiekvienas leidinys turi savo statusą, kuris svarbus prieš priimant sprendimą jį skaitmeninti. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija aiškinsis galimybes kurti Knygų prekyboje registrą (Book in Print) Lietuvoje ir inicijuos tolesnį dialogą.

Seminaras – diskusija vyko Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Renginį organizavo Europos leidėjų federacija (FEP) ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA). 

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos leidėjų asociacijos būstinėje tarptautinių ekspertų delegacija susitiko su asociacijos valdybos nariais ir knygų platintojais bei leidėjais aptarti Knygų prekyboje registro poreikį ir kūrimo galimybes Lietuvoje.

Oct 22

„ARROW PLUS“ projektas

arrowKūrinio statuso identifikavimo sistema „ARROW“ sukurta sprendžiant ES el-bibliotekos kūrimo problemas pagal Europos Komisijos finansuojamą projektą „i2010 Digital Library Project“. Sistema padeda identifikuoti kūrinio autorių teisių turėtoją ir išsiaiškinti kūrinio statusą: (1) kūrinys funkcionuoja komercinėje erdvėje ar ne, (2) kūrinys yra „našlaitis“. Per „ARROW“ paieškos sistemą bibliotekos, leidėjai ir autoriai turi galimybę rasti reikiamą informaciją apie kūrinio autorines teises, kam jos priklauso ar kas jas administruoja, kur jas įsigyti siekiant panaudoti kūrinį ar jį skaitmeninti.

Įgyvendinus pirmąjį projekto „ARROW“ etapą, paieškos sistema sėkmingai startavo ir veikia Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Antrasis projekto etapas „ARROW PLUS“ yra finansuojamas pagal Europos komisijos programą „ICT Policy Support Programme“ ir orientuotas į sistemos kūrimą ir pritaikymą kitose ES šalyse. Taip pat antrame etape kuriama išplėstinės paieškos sistema, kuri suteiktų informaciją ne tik apie kūrinį, bet ir kūriniuose naudojamas fotografijas bei iliustracijas. 

Europos leidėjų federacija (Federation of European Publishers FEP) kartu su Tarptautine autorių ir gretutinių teisių agentūrų federacija (International Federation of Reproduction Rights Organizations IFRRO), Europos skaitmenine biblioteka (The European Digital Library) bei 21 tarptautiniu partneriu (leidėjų, autorių asociacijomis ir sąjungomis, bibliotekų, autorių ir gretutinių teisių agentūromis ir centrais ir kt.), nuo 2008 m. kuria vieningą autorių teisių duomenų bazę Europoje. 2011 m. projekto partneriu tapo ir Lietuvos leidėjų asociacija. Asociacijos tikslas yra išsiaiškinti BiP duomenų bazės bei autorių teisių paieškos ir identifikavimo sistemos aktualumą Lietuvoje, taip pat koordinuoti šalies institucijų diskusiją ir iniciatyvas, sudaryti ir koordinuoti nacionalinę darbo grupę. 

Plačiau apie  „ARROW" projektą

LLA veikla „ARROW PLUS" projekte:

2013 m.  2012 m.  2011 m.

Oct 22

"TISP" projektas

2013 m. LLA tapo tarptautinio projekto Technologijos ir inovacijos išmaniajai leidybai (Technology and Innovation for Smart Publishing,TISP) partnere. TISP siekia sudaryti palankias sąlygas skatinti leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimą, galimybes įvertinti leidybos sektoriui skirtus inovatyvius įrankius ir technologijas, dalinantis idėjomis ir patirtimi.

Projekte dalyvauja 25 partneriai iš 12 Europos šalių:

  • 2 skėtinės organizacijos: Europos leidėjų federacija (FEP), DIGITALEUROPE (DE);
  • 3 knygų mugės: Bolonijos vaikų knygų mugė (BCBF), Frankfurto knygų mugė (FBF), Londono knygų mugė (LBF);
  • 4 akademinės ir kultūrinės institucijos: Nepriklausomas Flamandų tyrimų institutas iMinds, Johano Gutenbergo universitetas Maince (JGU-BSM), Utrechto menų mokykla (HKU), German Sanchez Ruiperez fondas (FGSR);
  • 10 leidybos sektoriaus atstovų: Italijos leidėjų asociacija (AIE), Vokietijos leidėjų ir knygų prekybininkų asociacija (MVB), Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), Ispanijos leidėjų gildijų asociacija (FGEE), leidykla "Bubok" (BUBOK), asociacija Bulgariška knyga (ABK), Slovėnijos prekybos ir pramonės rūmai (CCIS-SPA), Lenkijos knygų rūmai (PIK), Belgijos knygų prekyboje katalogas Boek, Jungtinės Karalystės leidėjų asociacija (PA);
  • 6 informacinių ir komunikacinių technologijų (ITC) sektoriaus atstovai: nacionalinė Italijos kompiuterijos, telekomunikacijų ir vartotojų elektronikos asociacija ANITEC, Vengrijos informacinių ir komunikacinių technologijų asociacija (IVSZ), agentūra mEDRA, Informacinių ir komunikacinių technologijų gamintojų ir platintojų asociacija APDETIC,  asociacija INFOBALT, Elektronikos kompanijų, telekomunikacijos ir informacijostechnologijų ir skaitmeninio turinio asociacija AMETIC.

Projekto partneriams bus sudarytos sąlygos dalyvauti svarbiausiuose leidybos bei informacinių ir komunikacinių technologijų renginiuose (mugėse, konferencijose, susitikimuose, seminaruose ir t.t.). Po kiekvieno renginio projekto partneriai turės pateikti savo atsiliepimus, idėjas ir pastabas. Tokio informacijos keitimosi rezultatu taps TISP išmanioji knyga (TISP smart book) internete. Joje bus publikuojama sėkmingų verslo sprendimų pavyzdžiai bei kita naudinga informacija, kuri gali padėti  įmonėms priimant sprendimus dėl naujų verslo modelių pasirinkimo.

Pagrindiniai TISP tikslai:

  1. skatinti inovacijas leidybos ir IT sektoriuose, pasitelkiant idėjų bei žinių dalijimąsi, rinkos tendencijų analizę bei analizuojant egzistuojančių verslo atvejų pavyzdžius.
  2. rėmimo politikos atnaujinimas nacionaliniame bei europiniame lygmenyse, pateikiant politines rekomendacijas, kurios bus nuodugniai parengtos bendradarbiaujant dviems verslo industrijoms.

PIRMASIS "TISP" PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS MILANE

2013 m. birželio 19 d. vyko pirmasis projekto "TISP" partnerių susitikimas Milane, kurio metu buvo aptarti pagrindiniai projekto etapai ir numatytos įgyvendinti veiklos, projekto dalyvių funkcijos ir atsiskaitymo mechanizmas. LLA atstovavo "TISP" projektų vadovė Aida Dobkevičiūtė.

Pagrindinės LLA funkcija projekte: 1) aktyviai dalyvauti atrenkant sektoriui svarbias temas ir renginius; 2) bendradarbiauti organizuojant leidėjų dalyvavimą su projektu susijusiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose; 3) supažindinti Lietuvos leidėjus su TISP projektu ir skatinti aktyvų jų dalyvavimą.

Susitikime pristatyti pranešimai:

FRANKFURTO KNYGŲ MUGĖJE LEIDĖJŲ DISKUSIJA APIE INOVATYVUMĄ

Frankfurto knygų mugės metu buvo diskutuojama visiems Europos leidėjams aktualiais klausimais. Tarptautinio projekto Technologijos ir inovacijos išmaniajai leidybai (Technology and Innovation for Smart Publishing, TISP) atstovai kėlė klausimą, ko reikia leidėjams, kad jie taptų inovatyvūs.

TISP projektas skatina kurti tinkamas sąlygas leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimui, siūlo galimybes įvertinti leidybos sektoriui skirtus inovatyvius įrankius ir technologijas. Projekto metu į nuolatinius renginius kviečiami leidybos industrijos atstovai bei IT specialistai, kurie dalinasi patirtimi ir idėjomis. Pristatomi ir analizuojami egzistuojančių verslo atvejų pavyzdžiai, aptariamos įvairių nacionalinių ir europinių fondų paramos galimybės.

Atviroje TISP diskusijoje Frankfurto knygų mugėje pasisakė Europos komisijos nariai Javieras Hernandesas-Rosas, Haraldas E. Trettenbreinas ir Alessandro Senesi. Pranešėjai pažymėjo milžinišką IT svarbą šiuolaikinėje leidyboje, kai vis didesnę jos rinkos dalį užima e-knygos, interaktyvūs ir kiti leidiniai. Norėdami prisitaikyti prie kintančių rinkos tendencijų leidėjai privalo keistis ir patys. Kad šis procesas būtų lengvesnis ir leidėjams būtų lengviau įsisavinti inovacijas, pristatytos kelios Europos rėmimo programos (Horizon 2020; Creative Europe).

Pranešėjų ir susirinkusių dalyvių diskusijos metu buvo aptarti klasterių kūrimo ir projektų, rėmimo fondų bei kitų iniciatyvų tęstinumo poreikiai. Buvo siūloma labiau orientuotis į jau pasiteisinusius projektus ir didesnę nei dabar skiriama dalį resursų nukreipti būtent į juos.

Po aptartų įvairių inovatyvumo skatinimo galimybių buvo pristatyti realiai egzistuojantys sėkmingi IT ir leidybos sričių bendradarbiamo pavyzdžiai: PANDORA; Inanimate Alice projektai; Booklikes platforma.

TISP

PUIKŪS TISP PROJEKTO REZULTATAI LEIDŽIA GALVOTI APIE LEIDYBOS IR IT SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO TĘSIMĄ

Gruodžio 10 dieną Milane vykusio TISP (Technology and Innovation for Smart Publishing) organizatorių inicijuoto konsorciumo metu buvo diskutuojama IT ir leidybos sektorių bendradarbiavimo klausimais, pristatyta visa 2014-ųjų metų projekto veikla, jos rezultatai bei ateities planai. Renginyje dalyvavo bei Lietuvos leidėjus atstovavo ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).

TISP projekto pagrindiniai tikslai yra didinti leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimą, skatinti abiejų sektorių inovatyvaus verslo kūrimą, analizuoti sėkmingus verslo atvejus ir paruošti įstatymines rekomendacijas Europos Parlamentui siekiant užtikrinti nacionalinį bei europinį šių dviejų sektorių integracijos rėmimą. Siekiant šių tikslų buvo sukurta TISP SmartBook platforma, kurioje dviejų sektorių atstovai gali dalintis patirtimi, pateikiamos leidėjams ir IT sektoriui aktualios naujienos, sėkmingų verslo atvejų pavyzdžiai. 2013 m. LLA prisijungė prie tokių tarptautinio projekto dalyvių kaip Europos leidėjų federacija (FEP), Frankfurto knygų mugė, Londono knygų mugė, įvairios akademinės ir kultūrinės institucijos, Europos šalių leidybos atstovai ir kt.

Pagrindinės LLA funkcijos TISP projekte: 1) aktyviai dalyvauti atrenkant sektoriui svarbias temas ir renginius; 2) bendradarbiauti organizuojant leidėjų dalyvavimą su projektu susijusiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose; 3) supažindinti Lietuvos leidėjus su TISP projektu ir skatinti aktyvų jų dalyvavimą.

Susitikimo metu buvo aptarti praėjusių metų TISP veikla ir rezultatai, kurie suteikė daug optimizmo svarstant projekto tęstinumą: per 2014 metus buvo suorganizuoti penki TISP renginiai (planuoti keturi), renginiuose apsilankiusių dalyvių skaičius per metus padidėjo nuo 200 iki 286; TISP SmartBook vartotojų per metus pagausėjo beveik keturis kartus – nuo 2 000 iki 7 531; renginiuose dalyvavusių kitų sričių atstovų padaugėjo nuo 15 iki 177. Taip pat šiais metais buvo pristatytas 21 sėkmingo abiejų sektorių verslo pavyzdys bei dar devyni yra ruošiami (pernai metais iš viso 30 atvejų).

Konsorciumo metu buvo paruoštas ateinančių metų TISP organizuojamų renginių preliminarus planas bei toliau ruošiamos rekomendacijos kaip sujungti IT ir leidybos sektorius. 2015-tais metais planuojami keturi TISP renginiai: Bolonijos knygų mugės dirbtuvėse (kovo 30-balandžio 2 d.) didžiausias dėmesys bus skirtas įvairių medijų pritaikymui vaikų literatūroje; antrajame Europos skaitmeninių knygų platintojų susitikime (birželio 11 d.) bus aptarta e-knygų distribucijos tendencijos ir naujos bibliotekų bei bibliotekininkų pareigos; Frankfurto knygų mugėje (spalio 14-18 d.) bus orientuojamasi į TISP projekto metu pasiektus rezultatus bei ateities planus; Londono knygų mugės (balandžio 14-16 d.) renginio tema dar bus paskelbta.

Taip pat aptarti IT srities renginiai, kurie galėtų būti aktualūs leidybos sektoriui. Aptarti tokie renginiai kaip „NEM Summit 2015“, „FICOD 2015“; „eSkills High Level“, „Cloud in Practice Programme (CiPP)“ ir kt.

Toliau rengiamose rekomendacijose išskirtinis dėmesys buvo skiriamas sėkmingų abiejų sektorių bendradarbiavimo pavyzdžių bei esamos įstatyminės bazės analizei. Ištyrus konkrečius atvejus siekiama atskleisti didžiausias kuriamų IT ir leidybos projektų problemas ir poreikius, o pateikus rekomendacijas sukurti kuo patogesnę įstatyminę bazę kuriamiems verslams.

Detalesnę informaciją apie TISP SmartBook projektą rasite paspaudę čia.

Jan 07

Kitos asociacijos

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) yra:

  • Europos leidėjų federacijos (Federation of European Publishers) narė (nuo 2003 m.);
  • Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (National Creative and Cultural Industries Association) narė (nuo 2012 m.);
  • Tarptautinės leidėjų asociacijos (International Publishers Association) narė (nuo 1998 m. iki 2013 m.).

Europos leidėjų federacija (FEP) yra nekomercinė skėtinio tipo asociacija vienijanti 26 nacionalines Europos knygų leidėjų asociacijas. Federacija buvo įsteigta 1967 m. ir daugiausiai orientuojasi į leidėjų teisių gynimą ir atstovavimą juridiniame lygmenyje. Svarbi ir patariamoji FEP funkcija: narėms teikiama konsultacija autorinių teisių ir kitais aktualiais klausimais. 

Į FEP gali būti priimta tik viena konkrečios šalies nacionalinė asociacija, Lietuvą atstovauja LLA.

Pastaraisiais metais FEP aktyviai dirba su intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva (The Directive on the Enforcement of Intellectual Property Rights), kurios tikslas visose Europos sąjungos šalyse įteisinti efektyvias, priemones ir bausmes prieš nelegalų intelektinės nuosavybės naudojimą ir piratavimą, ir taip sukurti palankesnes sąlygas autorių teisių turėtojams.  

Federacijos veikloje didelis dėmesys taip pat skiriamas ir licencijavimui bei autorių teisių apsaugai, dėl to FEP atstovai dalyvavo Europos komisijos inicijuotuose debatuose dėl autorių teisių modernizavimo „Modernisation of Copyright“, debatuose dėl inicijuotos programos „Content in the Digital Single Market“, įsitraukta į dialogą „Licences for Europe“.

FEP aktyviai įsijungė į Kūrinių našlaičių direktyvos rengimą, tobulinimą ir taikymą. Bendradarbiaujant ne tik su leidėjais, bet ir su prekybos, spaudos bei kūrybinių industrijų atstovais, rengiami pasiūlymai dėl kūrinių našlaičių skaitmeninimo ir padarymo viešai prieinamais, nepažeidžiant autorių teisių principų. Akcentuojama ir kruopščios paieškos (diligent search) svarba, nustatant kūrinio statusą ir autorių teisių turėtojus. Tam buvo inicijuotas projektas ARROW.

Europos leidėjų federacija aktyviai dalyvauja dialoge dėl kūrinių, kūrinių nebėra prekyboje (out-of-comerce works) skaitmenizavimo ir padarymo viešai prieinamais. FEP pozicija šiuo klausimu yra –  kūriniai, kurių nebėra prekyboje, vis dar yra saugomi autorių teisių, ir juos suskaitmeninti galima tik gavus autorių teisių turėtojo leidimą.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija - tai 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta asociacija, kuri šiandien jungia daugiau nei 60 narių. Tai - Lietuvos aukštosios mokyklos ir kolegijos, kūrybinių industrijų ir kūrėjų asociacijos, menų inkubatoriai, viešosios įstaigos ir kūrybisnio verslo įmonės, kūrėjų bendruomenės ir individualūs asmenys.

Asociacijos tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų šio sektoriaus augimui.

Svarbu paminėti, jog asociacija aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime. Teikia siūlymus dėl valstybės ir ES investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių, pabrėžia, koks svarus kūrybinių industrijų sektoriaus indėlis šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. 

Be viso to Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kaupia informaciją apie kūrybines industrijas, dalinasi naujienomis apie kūrybinių industrijų politikos aktualijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, inovacijas, kūrybines partnerystes, užsako ir atlieka tyrimus, rengia mokymus.

Tikėdama sklandaus bendradarbiavimo sėkme, asociacija ieško kontaktų ir padeda juos užmegzti. Taip pat, skatina sektoriaus tinklaveiką Lietuvoje, aktyviai dalyvauja regioninės tinklaveikos projektuose Baltijos jūros regione, skatina sektoriaus klasterizaciją ir veikia kaip kūrybinių industrijų klasteris.

Tarptautinė leidėjų asociacija (IPA) yra akredituota Nevyriausybinė organizacija, vienijanti nacionalines, regionines ir specialistų leidėjų asociacijas visame pasaulyje. Šiuo metu ji jungia per 60 narių iš 53 šalių. Pagrindiniai IPA tikslai – atstovauti leidybos verslo interesus tarptautiniame lygyje ir ginti nuo galimos grėsmės. Centrinė Asociacijos būstinė įsikūrusi Ženevoje (Šveicarija).

Asociaciją 1896 m. įsteigė stipriausi to meto Paryžiaus leidėjai. Vienas pirmųjų IPA tikslų ir pasiekimų – pagarba autorių teisėms ir įgyvendintas naujas tarptautinės autorių teisių sutarties („Berno Konvencija dėl literatūrinių ir meno darbų apsaugos“) leidimas. Autorinių teisių apsauga ir gynimas išlieka viena svarbiausių Asociacijos veiklų dar ir šiandien.

Nemažiau svarbios ir kitos IPA orientacinės veiklos: leidybos laisvė ir prigimtinė žmogaus laisvė į saviraišką. Asociacija aktyviai remia literatūros ir skaitymo skatinimo programas, leidėjų tarpusavio bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi.

IPA konsultuoja nacionalines nares vietinių įstatymų, kurie yra paveikūs leidėjams, įvedimo bei koregavimo klausimais. Asociacija gali suteikti teisininko konsultaciją ir bendradrabiauti derantis su šalies vyriausybe.

IPA, būdama pramonine asociacija, dalyvauja sprendžiant daugelį kitų įtakos leidybos verslui turinčių klausimų nuo tarptautinių knygų mugių iki naujovių įvedimo.

Oct 19

„PUBCOOP“ projektas

PUBCOOP (Strategies To A European Written Culture Preservation Through Publishers Cooperation From Lesser Used Languages) partnerystė yra bendradarbiavimo projektas tarp Valencijos leidėjų asociacijos (AEPV) Ispanijoje, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) bei Rumunijos leidėjų asociacijos (AER). 

Leidėjų asociacijos atstovauja šalių smulkius leidėjus ir mažas bei vidutines leidyklas, kurios leidžia mažų kalbų šalių literatūrą katalonų, lietuvių ir rumunų kalbomis. Mažų kalbų šalių literatūra yra ypač svarbi daugiakultūriui Europos literatūros paveldui ir literatūros sklaidai, tačiau dėl mažų knygų leidybos rinkų šiose šalyse, leidėjai susiduria su nacionalinės literatūros populiarinimo ir autorių teisių  platinimo problemomis. Galimybės pristatyti, investuoti ir parduoti autorių teises, taip pat konkuruoti su populiarių kalbų stambiaisiais leidėjais ir platintojais Europos rinkoje, yra menkos. Siekiant sumažinti leidėjų riziką ir sudaryti sąlygas lygiavertei literatūros sklaidai, svarbu skatinti leidėjų kooperacijų ir asociacijų bendradarbiavimą naudojant naujas literatūros sklaidos galimybes internete.  
 
PUBCOOP projekto, kuris vyks nuo 2016-ųjų gegužės iki 2018-ųjų gruodžio, tikslas yra didinti smulkių leidėjų Europoje galimybes veikti tarptautinėje rinkoje, skatinti bendradarbiavimą su leidėjais iš kitų Europos valstybių bei stiprinti leidėjų kompetencijas per leidyklų ir leidėjų asociacijų bendradarbiavimą. 
 
Trys pagrindiniai šio projekto uždaviniai:
 
1. Suformuoti leidėjų tinklą ir parengti literatūros sklaidos ir populiarinimo renginių kalendorių šalyse-partnerėse taip sudarant sąlygas kontaktų mainams ir bendradarbiavimui.
 
2. Sukurti internetinę svetainę 2.0 ir autorių teisių pardavimo platformą literatūros vertimams  bei literatūros populiarinimui, knygų pristatymui ir tarptautinio leidėjų portfolio kūrimui. 
 
3. Sukurti bendradarbiavimo ir mainų strategiją tarp leidėjų asociacijų ir suteikti koordinuotą paramą leidėjams. Organizuoti Kongresą projekto rezultatų pristatymui. 
 
Projekto rezultatai turės tiesioginį poveikį maždaug 150-čiai leidyklų, kurias atstovauja minėtos asociacijos, taip pat potencialų poveikį apie 1200-ams mažų ir nepriklausomų leidėjų Europoje. Tam, kad mažos leidyklos iš skirtingų šalių galėtų vienytis ir didinti knygų įvairovę Europoje, jos turi pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybe per patirties turinčias asociacijas. Tai svarbu ir leidėjams, dirbantiems su mažai vartojamomis kalbomis, tokiomis kaip jau esamų projekto partnerių - lietuvių, rumunų ir katalonų. 
 
Page 169 of 171
Copyright © 2025 Lithuanian Publishers Association. All Rights Reserved.