Su leidyba susijusi Sauliaus šeimos istorija siekia net kelias kartas. Abu jo seneliai dirbo spaustuvėje Kaune, kuri vėliau buvo perkelta į Vilnių su visais darbuotojais ir jų šeimomis. Būdama penkiolikos metų, toje pat spaustuvėje pradėjo darbuotis ir Sauliaus mama Eugenija. Pradėjusi nuo raidžių rinkėjos, sparčiai kilusi karjeros laiptais, talentinga ir darbšti moteris po kurio laiko pajuto galinti įsteigti savą leidyklą, kurios pavadinimui buvo sugalvotas naujas sudurtinis žodis „Eugrimas“, jungiantis abiejų Sauliaus tėvų – Eugenijos ir Rimo – vardus.
Nuo pat veiklos pradžios „Eugrimas“ yra žinoma kaip akademinės, psichologinės, teisinės, verslo ir ekonomikos literatūros leidykla. Saulius apibendrina: „Leidžiame viską, kas nėra grožinė literatūra.“
Sauliui perėmus leidyklos vairą, susiformavo naujas kolektyvo branduolys, kurį sudaro draugiška trijulė. Viena iš jos narių – prieš dešimt metų prie „Eugrimo“ prisijungusi Vaiva Švagždienė, pradėjusi savo karjerą nuo projektų vadovės pareigų negrožinės literatūros srityje, netrukus tapusi vyriausiąja redaktore, o dabar esanti Sauliaus pavaduotoja. Jiedviem su Sauliumi atrinkus leidybai knygas, visas leidybos procesas gula ant Vaivos pečių. Ji rūpinasi vertimu, redagavimu, korektūromis iki to momento, kol knyga įgauna „kūną“. Nuo tada, kai knygos iš spaustuvės patenka į sandėlį, – jomis jau septynerius metus „Eugrime“ rūpinasi Arūnas Svilas. Jis yra „visa ko“ vadybininkas, atsakingas už pardavimą, logistiką, sąskaitų išrašymą, dokumentų parengimą, būstinės priežiūrą.
Iki 2015-ųjų leidykloje darbavosi iki dešimt žmonių, tačiau jau kurį laiką laisvai samdomi dizaineriai, redaktoriai, vertėjai, maketuotojai „Eugrimo“ komandos projektus vykdo iš namų pagal sutartis.
Tris kolegas sieja draugiški ryšiai, kuriuos tik dar labiau stiprina tikslus pareigų ir atsakomybių pasidalijimas – niekas „nelenda ne į savo daržą“. Jie džiaugiasi kolektyvinio darbo rezultatais, visuomet tariasi tarpusavyje, dažnai diskutuoja dėl knygų viršelių. Gana audringas pasitarimas tarp komandos narių kilo dėl tik ką pasirodžiusios Sergio Fernandezo knygos „Gyvenu be šefo“ apipavidalinimo. Tarp dailininkės pasiūlytų viršelių buvo variantas su paplūdimyje bikiniu vilkinčia mergina, besidarbuojančia prie nešiojamojo kompiuterio. Nuosaikius sprendimus priimanti ir verslo knygas leidžianti įmonė visgi nepasirinko šio eksperimentinio viršelio. Daug juoko leidėjams sukėlusią diskusiją nusvėrė Vaivos argumentas, kad tokią knygą pirkėjai gali sumaišyti su atostogų romanu.
Per metus iki dešimties knygų išleidžiančioje leidykloje dominuoja verstinė literatūra. Pasirodo vos vienas kitas lietuvių autorių parašytas leidinys per metus.
Sėkmingiausios „Eugrimo“ knygos yra puikiai pažįstamos plačiam skaitytojų ratui. Tai liudija ir nuolat kartojami Danieliaus Kahnemano „Mąstymas, greitas ir lėtas“, Deilo Karnegio, Roberto Kijosakio ir Timočio Feriso knygų tiražai. „Mums patinka protingos knygos. Renkamės tas, kurias pirmiausia norime perskaityti patys“, – teigia Saulius.
Tarp populiariausių leidyklos knygų skaitytojams pristatomos ir žinomų asmenų – Ričardo Bransono, Elono Musko ir kt. – biografijos. Šarūno Jasikevičiaus autobiografija „Laimėti neužtenka“, parašyta drauge su italų žurnalistu Pietro Scibetta, laikoma viena geriausių sportininkų autobiografinių knygų.
Juokdamiesi leidėjai pasakoja daugiausia keistų pasiūlymų sulaukiantys per pilnatį. Tuomet „Eugrimui“ siūloma išleisti kūrinių apie kosmosą, įvairias įmintas paslaptis ar paviešinti kokią nors slaptą informaciją.
Po esminės 2015 metų reformos, kolektyvui sumažėjus iki trijų etatinių darbuotojų, leidyklos veikla išsigrynino. Vaiva prisimena: „Pakeitus „Eugrimo“ filosofiją, buvo nuspręsta išleisti mažiau, tačiau gerokai kokybiškesnių, išliekamąją vertę turinčių knygų. Nuo to laiko nesiblaškydami žvejojame stambesnes žuvis.“
Ekonomikos, psichologijos, karjeros, finansų ir verslo temomis leidžiantys knygas „Eugrimo“ darbuotojai ir patys naudoja „verslas verslui“ praktiką. Gražus pavyzdys – dažnas jų bendradarbiavimas su verslo konferencijų organizatoriais, kai perkant bilietą į jų organizuojamus renginius kartu buvo parduodama ir kuri nors „Eugrimo“ išleista knyga. Kartais šios net nespėdavo pasirodyti knygynuose. Dar vienas tokio bendradarbiavimo pavyzdys, kai „Swedbank“ verslo klientai Kalėdų proga jau keletą metų iš eilės vis gauna „Eugrimo“ leistą knygą. Arba, pasitaiko, kad atvykstant kokiam nors autoriui skaityti paskaitos, prašoma šio knygas pristatyti pranešimo laukiančiai auditorijai. Vaiva šypsosi: „Ekstra atveju yra tekę tai atlikti ir per pusmetį, tačiau įprastinėmis sąlygomis toks knygos parengimas užtrunka metus.“ Tokiu bendradarbiavimo atveju yra numatomas dalinis tiražas, kuris, kaip ir suplanuota, ištirpsta renginio metu. Pasitaiko sutapimų, tarkim, šiemet į „Ebit“ konferenciją atvyksta Mičijo Kaku, kurio naujausią knygą „Dieviškoji lygtis“ jau yra išleidusi leidykla „Eugrimas“.
Vidutinis leidyklos knygų tiražas – 1000–2000. Taip patikrinama, ar knyga randa savo skaitytojus. „Žvalgomės po truputėlį“, – pasakoja Arūnas. Nors Š. Jasikevičiaus biografijos iškart buvo užsakyta 5000 egzempliorių.
Viena iš įsimintiniausių ir asmeniškiausių leidyklos knygų istorijų yra susijusi su Sauliaus asmeninės 1915–1918 metų Vilniaus atvirukų kolekcijos įamžinimu. Leidyklos vadovas pats sudarė lietuvių ir vokiečių kalbomis išleistą albumą „98 linkėjimai iš Vilniaus“. Vilniuje gimęs ir augęs Saulius, prieš dešimtį metų susidomėjo Pirmojo pasaulinio karo atvirukais su sostinės vaizdais ir pradėjo kolekcionuoti vokiečių kareivių šeimoms į namus iš Vilniaus siųstus atvirlaiškius. Ir anksčiau, net vasaromis likdavęs Vilniuje, būsimasis leidėjas atidžiai žvalgėsi po miestą, domėjosi pastatų istorijomis ir juto norą jas kaupti: „Norėjosi priartini Vilnių, turėti jo dalelę sau.“ Prieš metus pasirodžiusios knygos projekto įgyvendinimas užtruko ilgiausiai per visą leidyklos istoriją – net trejus metus. Senoji vokiečių kalba per sudėtinga suprasti ir patiems vokiečiams, tad teko surasti įmonę Vokietijoje, kuri profesionaliai iššifruoja prieš daugiau kaip šimtą metų parašytus tekstus. Tarp daugybės kareivių rūpesčių, patirčių, įspūdžių bei žavėjimosi Vilniaus bažnyčiomis, yra ir prašymų atsiųsti siūlų paltui sulopyti.
Tiems, kurie prisipažįsta dar negirdėję leidyklos „Eugrimas“ pavadinimo, paminėjusi keleto išleistų knygų pavadinimus, Vaiva dažniausiai sulaukia pritariamo pašnekovo linktelėjimo: „Oi, tai jūs ir šią, ir aną man patikusią knygą esate išleidę...“ Tokiems nustebusiems skaitytojams, kurie dar neįsiminę skambaus, tačiau papildomų reikšmių neturinčio leidyklos pavadinimo, ji atsako: „Mūsų išleistos knygos kalba pačios už save.“
Prieš septynerius metus negausus leidyklos kolektyvas atsisakė erdvių patalpų Gedimino prospekte ir ėmė taikyti laisvą darbo grafiką. Tinkamas susirinkimams nedidelis „Eugrimo“ biuras pasitarnavo ir leidyklos darbuotojams, norintiems pakeisti namų aplinką bei susikaupus produktyviau padirbėti. Per karantiną kone visiems perėjus prie nuotolinio darbo, Sauliaus, Vaivos ir Arūno dienotvarkė ne ką tepasikeitė, o prasidėjus karui Ukrainoje, Vaiva, turėdama laisvą darbo grafiką, pirmoje dienos pusėje suspėja net savanoriauti.
„Eugrimo“ pristatyta Timočio Feriso knyga „4 valandų darbo savaitė“ įkvėpė ir pačius leidėjus. „Mūsų knygos iš (liet. savigalbos) serijos tikrai keičia gyvenimus“, – vienbalsiai sutaria visi trys. Vienas iš knygoje perskaitytų vertingų patarimų, kurio paklausė patys leidėjai – tikrinti elektroninio pašto dėžutę tik du kartus per dieną. Taigi, parašius kam nors laišką ir sulaukus atsakymo: „Tikrinu paštą tarp trečios ir ketvirtos valandos. Atsiprašau, į Jūsų laišką atsakysiu tada ir tada“, žinokite – jis neabejotinai bus perskaitęs T. Feriso knygą. „Laiko taupymas tik porą kartų per dieną tikrinant laiškus – akivaizdus“, – tikina „Eugrimo“ komandos nariai ir priduria, kad dažnai iš žmonių elgesio, įpročių jie gali atspėti, kurią knygą sutiktas asmuo yra perskaitęs.
Kelios T. Feriso frazės iš minėtosios knygos lyg priminimas kabo įrėmintos ir Sauliaus darbo vietoje. Štai kelios iš jų: „Mąstyk drąsiai“, „Neklausyk žmonių, kurie tau sako, kad nepavyks“, „Gyvenimas per trumpas būti mažam“. Saulius neabejodamas linkteli – jos ne sykį pasitvirtino ir jo vadovaujamos leidyklos „Eugrimas“ praktikoje.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
