Dovydas Kiauleikis: „Kultūra šiuo metu išgyvena stiprų pakilimą“

Dovydas Kiauleikis. Fotografavo Paulius Žižliauskas

Dovydas Kiauleikis savo kartais provokuojančiais komentarais apie kultūrines aktualijas vis susilaukia daug pritariančių ar pasipiktinusių komentarų. Kartais aš irgi piktinuosi kai kuriais jo pasisakymais, kartais žaviuosi – jo požiūrio kampas, nors aštrus ir kitoks, dažnai atveria naujų perspektyvų ir būdų vaduotis iš inercijos.

Apie gelmėse nardančias aukso žuveles

„Aukso žuvų“ komanda. Fotografavo Paulius Žižliauskas

Leidykla „Aukso žuvys“ šiais metais Knygos apdovanojimuose pelnė geriausios leidyklos titulą – už atidą knygos formai ir turiniui, ryšį su autoriais, visuomeniškumą. Ta proga kalbamės su „Aukso žuvų“ komanda – Sigita Pūkiene, Inga Garbačiauskiene, Jūrate Mackevičiūte ir Inga Migūnaite-Kmitiene.

Stepono Algirdo Dačkevičiaus eilėraščių rinktinė „Skruzdėlynas po šaukštu“ kupina spinduliuojančios ramybės, prabėgusių metų, vienkiemio, sodybos, gyvenimo šalia išlakių, augalotų medžių, nedidelio pietryčių Žemaitijos kaimelio su jo žmonėmis, piliakalniu, upokšniais, laukais, almančiais šaltiniais.
Kokioje rimtyje, erdvume, kalvų šviesoje šios žemės ir sykiu eilėraščio žmogus keliautų, kokia kasdiena jį užkluptų, eilėraštis lieka neskubus, lėto „būdo“, ištikimas savo esybei, kaip čia buvęs. Gana kelių talpių, lakoniškų žodžių, sakinių.
Bažnytkaimio apylinkėse – visas pasaulis, visa egzistencijos švytuoklė, visa būtovė, kur akimoju verias „toluma su bokšto smaile“, kur „pro kiaurą daržingalio stogą parskrisdavo žvaigždės ant šieno“.
S. A. Dačkevičiaus – poeto, prozininko, žurnalisto, Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktoriaus – viso gyvenimo knygoje tvyro švelni nepamirštamo laiko nostalgija. Knygoje gausu magiškų tikrenybių, negailestingas – tik laikas. - Vytautas Stulpinas

https://www.humanitas.lt/produktas/grozine-literatura/skruzdelynas-po-saukstu/

Valdo Daškevičiaus poezijos rinktinę galima įvardinti kaip kūrėjo brandos išraišką. Kruopšti ankstesnių knygų eilėraščių peržiūra ir siūlomi nauji poetiniai tekstai atveria duris į autoriaus pasaulį. Skaitytojas šiame rinkinyje atras puikiai struktūruotą turinį, per eilių teikiamą formų įvairovę atspindintį svarbiausius Valdo kūrybos etapus, įskaitant dabartį. Akylesniesiems pro tuos daugiau nei pusantro šimto eilėraščių, ko gero, nušvis ir mūsų visų ateities perspektyva. Juk ne veltui rinktinės pavadinimas – Visas likęs laikas, meistriškai įprasmintas poeto žodžiais.

https://www.kolibrioknygos.lt/produktas/visas-likes-laikas/

Vytautas Rubavičius (gim. 1952) – žymus  poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas. 2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, Filosofijos mokslų daktaras, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, daugelio knygų autorius.

Pasak Nacionalinės premijos laureato, poeto Antano A. Jonyno, „V. Rubavičiaus poezija, stovėdama lyg ir atokiau nuo tradicinių ir dabartinių lietuvių poezijos „magistralių“, savitai papildo Lietuvos poezijos „kelių žemėlapio“ tinklą, nuvesdama į  gal ne itin dažnai lankomas, bet dėl to nė kiek ne mažiau svarbias, įdomias ir mažai tyrinėtas „dvasios vietoves“. Šiek tiek racionalus, filosofinis, dažnai į kalbą orientuotas kalbėjimas, grindžiamas kalbos struktūromis ir jų dekonstravimu, leidžia poetui prasiskverbti ir atskleisti pačioje kalboje užkoduotus „būtovės slėpinius“. Tam tikru požiūriu V. Rubavičiaus poetinę raišką galima buvo apibūdinti kaip postmodernią dar tada, kai ši sąvoka, bent jau mūsiškėje apyvartoje, nė neegzistavo.“

Naujame poeto rinkinyje „Smilgos šešėlis: vidurnaktis“ sudėti pastaruosius penkiolika metų rašyti eilėraščiai. Paskutinis rinkinys „Verstas“ buvo išleistas dar 2006 m., už jį autorius pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Naujiems eilėraščiams būdinga sudėtinga vaizdų metaforika, ištarmės ritmu grindžiama garsinė raiška. Netikėtais žodžiais stengiamasi prisišaukti kelis skirtingus prasmių laukus ir eilėraštyje plėtoti tų laukų sąveiką, kildinančią naujas prasmes. Metaforomis nepaliaujamai aiškinamasi kalbinės raiškos, laikiškumo ir poetinio vaizdo sąveiką. Nevengiama pasakojimo nuotrupų bei intonacijų, kai kurie eilėraščiai kreipia į prisiminimus, kuriuose stengiamasi apčiuopti tokias laiko akimirkas, kurios siejasi su išgyventos amžinybės įspindžiais. Eilėraščio laikas, kuriame sukauptas vaizdinis išgyvenimo turinys, pertraukia kasdienybės tėkmę ir įgauna ratilo pavidalą, tikintis, kad jis atšauks ir skaitytojo pajautose.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/isparduota/Smilgos-seselis-vidurnaktis/