The Lithuanian Publishers Association
About us
LLA Members
LLA mission
|
„Skeleto Jono nutikimai“ knygos iliustracijų paroda
Category
Literatūrinis renginys
Date
2023-02-20 11:00
Venue
Trakų g. 10
Vilnius, Lietuva
Vilnius, Lietuva
Organizuoja
700 eilučių, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji vaikų biblioteka
Kai skeletas Jonas mokykloje tampa nereikalingas, jį savo namuose vidury miškų priglaudžia senelis ir senelė. Tada prasideda tikrasis Jono gyvenimas! Juk net ir skeletai nusipelno laisvos jaunystės ir nerūpestingos senatvės.
Parodoje Skeleto Jono nutikimai eksponuojamos to paties pavadinimo Triinu Laan knygai sukurtos Mari-Liisa Plats iliustracijos. 2022 m. jos buvo atrinktos 56-ojoje Bolonijos vaikų knygų mugės iliustratorių parodoje Italijoje. Pieštuko technika sukurtuose paveiksluose kaip akcentas naudojama rožinės spalva. Dešimtyje piešinių šiltai ir žaismingai pavaizduoti pagrindiniai knygos veikėjai Skeletas Jonas, Senelis ir Senelė bei jų kasdienybė sodyboje, kartkartėmis besilankantys anūkai, kaimas, kuriame jie gyvena.
Netikėtumo šiai, iš pirmo žvilgsnio artimai, dažno iš mūsų senelių gyvenimo kaime istorijai prideda pas senelius apsigyvenęs skeletas. Jis ne koks siaubo istorijos elementas, bet paprasčiausiai mokykloje nebereikalinga edukacinė priemonė. Šioje istorijoje likimas suveda savo tarnybą mokykloje baigusį skeletą ir ilgą gyvenimą nugyvenusius senelius, įnešdamas džiugesio į skeleto, senelių bei jų anūkų gyvenimus.
Knygoje labai natūraliai gvildenama senatvės ir gyvenimo pabaigos tema. Šmaikščiose kasdieniškose situacijose, kuriose skeletas lydi senelius beveik visur, kalbama apie pasikeitusį senelių santykį su šiuolaikiniu pasauliu. Jonas, pats būdamas skeletas senjoras, supranta senelius ir neleidžia jiems pajausti atskirties bei vienišumo.
Knyga „Skeleto Jono nutikimai“ pelnė pripažinimą ir atnešė ne vieną apdovanojimą jos autorėms Estijoje ir svetur:
2022 Knygos iliustracijos buvo eksponuojamos 56-ojoje Bolonijos vaikų knygų mugės iliustratorių parodoje Italijoje
2021 Knyga įtraukta į Baltojo varno katalogą
2021 Skirtas Tartu vaikų literatūros apdovanojimas
2020 Gera knyga vaikams (angl. Good Children's Book) apdovanojimas
2020 Įtraukta į gražiausių Estijos knygų penketuką, Nuopelnų pažymėjimas ir Specialusis Estijos vaikų literatūros centro prizas
2020 Nominuota Estijos kultūros fondo įsteigtam kasmetiniam Vaikų literatūros apdovanojimui
2022 Knygos iliustracijos buvo eksponuojamos 56-ojoje Bolonijos vaikų knygų mugės iliustratorių parodoje Italijoje
2021 Knyga įtraukta į Baltojo varno katalogą
2021 Skirtas Tartu vaikų literatūros apdovanojimas
2020 Gera knyga vaikams (angl. Good Children's Book) apdovanojimas
2020 Įtraukta į gražiausių Estijos knygų penketuką, Nuopelnų pažymėjimas ir Specialusis Estijos vaikų literatūros centro prizas
2020 Nominuota Estijos kultūros fondo įsteigtam kasmetiniam Vaikų literatūros apdovanojimui
Marja-Liisa Plats (1984) yra iliustratorė, grafikos dizainerė, fotografė ir dainininkė. Tartu dailės koledže baigė fotografijos studijas, yra Tartu jaunųjų autorių asociacijos ir Tartu dailininkų sąjungos narė. M. L. Plats iliustravo daugiau nei 40 vaikiškų knygų ir nuolat prisideda prie vaikų žurnalo Täheke. Ji sulaukė didelio pripažinimo, jos iliustruotos knygos išvertos ir išleistos kitose šalyse 26 kartus. Už savo darbus dailininkė buvo tris kartus įtraukta į prestižinį Baltojo varno katalogą, taip pat pelnė begalę apdovanojimų Estijoje. Jos darbų parodos ne kartą surengtos Estijoje bei Italijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Didžiojoje Britanijoje. Jos iliustracijos yra išsiskiriančios, ji eksperimentuoja su įvairiomis vizualinėmis technikomis.
„Kai manęs vaikystėje paklausė, kuo norėčiau būti užaugusi, išsigandau. Buvau per mažai, kad galvočiau apie ėjimą į darbą! Kadangi visą laiką piešiau, greitai norėjau tapti „meniku“ – žodį „menininkas“ estų kalboje buvo labai sunku ištarti (kunstnik), kaip ir mano sudėtingas vardas, dėl kurio buvau siaubingai drovi. Laimei, estų vaikai šiandien turi daug sunkesnius vardus, o tai irgi natūralu – vaikai nuolat tampa protingesni.“
„Kai manęs vaikystėje paklausė, kuo norėčiau būti užaugusi, išsigandau. Buvau per mažai, kad galvočiau apie ėjimą į darbą! Kadangi visą laiką piešiau, greitai norėjau tapti „meniku“ – žodį „menininkas“ estų kalboje buvo labai sunku ištarti (kunstnik), kaip ir mano sudėtingas vardas, dėl kurio buvau siaubingai drovi. Laimei, estų vaikai šiandien turi daug sunkesnius vardus, o tai irgi natūralu – vaikai nuolat tampa protingesni.“