The Lithuanian Publishers Association
About us
LLA Members
LLA mission
|
Nuotolinė paskaita „Lietuvos žydų istorikas Dovydas Matys Lipmanas“
Category
Literatūrinis renginys
Date
2022-09-21 15:00
Venue
Gedimino pr. 51
Vilnius, Lietuva
Vilnius, Lietuva
Organizuoja
Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Virtuali Audros Girijotės paskaita apie Lietuvos istoriką Dovydą Matį Lipmaną (1888–1941), parašiusį pirmą Kauno ir Vilijampolės žydų istoriją. Paskaita iš ciklo „Jaunoji judaika“ bus transliuojama Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimo centro „Facebook“ paskyroje.
D. M. Lipmanas gimė ir augo Nemakščiuose, Raseinių rajone. Studijavo Tartu (Dorpato) universitete farmaciją. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo aktyvus Žydų tautos tarybos, neformaliai vadintos Žydų parlamentu, Kultūros skyriaus narys, inicijavo Istorijos ir etnografijos sekcijos sukūrimą, iš jos 1922 m. išaugo Lietuvos žydų istorijos istorijos–etnografijos draugija. Kurį laiką gyveno Kaune, 1924–1925 m. redagavo Lietuvos sionistų draugijos centro komiteto leistą laikraštį hebrajų kalba Hed Lita (hebr. Lietuvos aidas), vėliau išsikraustė į tarp Kauno ir gimtosios Žemaitijos esantį Čekiškės miestelį ir nusipirko ten vaistinę.
Nuo pat Nepriklausomybės pradžios D. M. Lipmanas ragino Lietuvos žydus rinkti tautosaką, pats buvo surinkęs didelę etnografinės medžiagos ir tautosakos kolekciją, rašė knygas ir straipsnius į spaudą. Rinko medžiagą knygų apie Lietuvos žydų bendruomenes serijai, spėjo išleisti dvi – „Žemaičių žydų istorija“ (įvadas ir folkloras) ir „Žydų istorija Kaune ir Vilijampolėje“. Knygos išleistos hebrajų kalba, į lietuvių kalbą kol kas neišverstos. „Šios abi monografijos buvo labai palankiai sutiktos ir sudarė jam vardą“, – taip 1938 m. straipsnyje, skirtame istoriko 50-mečiui, rašė laikraštis „Apžvalga“.
„Ar žinote, ką reiškia dirbti mokslinį darbą, dirbant ir [vaistininku], ir rašyti istorines knygas sėdint tokiame atokiame kampelyje kaip Čekiškė? Manau, kad prie ilgo sąrašo 36 knygų, kurias ponas Lipmanas ketina išleisti <...>, reikėtų pridėti trisdešimt septintąją, kurioje būtų papasakota jo asmeninė istorija. Joje turėtų būti paaiškinta, kaip jis rašė istoriją Čekiškėje“, – taip apie tyrėją ir publicistą tarpukariu rašė Kauno intelektualas, didžiausios privačios bibliotekos Kaune įkūrėjas Abelis Balošeris, skirtingai nei „Apžvalgos“ autorius piktindamasis, kad kauniečiai D. M. Lipmano knygos, išleistos 900-osioms miesto metinėms, nevertina ir jo pastangų neremia.
Nors istoriko, etnografo, tarpukario Lietuvos kultūros veikėjo D. M. Lipmano knygos ir vardas šiandien žinomi pasaulyje ir minimi Lietuvos istorikų darbuose, paties istoriko asmenybė kol kas dar nepažinta, jo indėlis į Lietuvos etnografijos ir istorijos tyrimus nepripažintas, jo archyvas ir rankraščiai laikomi prarastais, jo nužudymo aplinkybės iki galo neatskleistos.
Nors istoriko, etnografo, tarpukario Lietuvos kultūros veikėjo D. M. Lipmano knygos ir vardas šiandien žinomi pasaulyje ir minimi Lietuvos istorikų darbuose, paties istoriko asmenybė kol kas dar nepažinta, jo indėlis į Lietuvos etnografijos ir istorijos tyrimus nepripažintas, jo archyvas ir rankraščiai laikomi prarastais, jo nužudymo aplinkybės iki galo neatskleistos.
Vilkijos baltaraiščiai D. M. Lipmaną nušovė Čekiškėje 1941 m. liepos pradžioje. Masinės miestelio žydų žudynės įvyko 1941 m. rugpjūtį.
Audra Girijotė dirba Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centre, anksčiau yra parengusi radijo laidų apie Lietuvos žydų bendruomenių istoriją.
Iliustracijai panaudota Čekiškės fotografo Leizerio Bekerio daryta D. M. Lipmano nuotrauka, siųsta į Izraelį draugui A. J. Tacui, saugoma Izraelio nacionalinėje bibliotekoje.