Š. m. rugpjūčio 26 d. 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į dailininko, fotografo ir leidėjo Rimanto Dichavičiaus per dešimtmečius nueito kūrybinio kelio monografijos pristatymą.

Albume paminėti pirmieji žingsniai į meno pasaulį Kauno dailės mokykloje ant Pelėdų kalno, kur penkiolikmetis gavo pirmuosius tvirtus piešimo ir tapybos pagrindus. Vėliau tęsė mokslus Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete. Albume pristatomas medžio raižyboje atliktas diplominis darbas „1863-ieji“.

Nuo 1963 m. dailininkas dirbo „Moksleivio“ redakcijoje, vėliau – „Minties“ leidykloje meniniu redaktoriumi, bendradarbiavo su kitomis leidyklomis ir žurnalais. Šiandien, atsigręžę į tą laiką, dažnai nustembame, kokį ženklų pėdsaką mūsų kultūroje paliko Lietuvos menininkai. Vyresnioji karta, dirbusi spaudoje, prisimena, koks tai buvo metas, kai GLAVLIT’as (cenzūra) kontroliavo ir sekė kiekvieną judesį, žodį ar vaizdą. Nepaisant to, visi, kaip galėjo, darė savo darbą, dažnai nutylėdami, eidami į kompromisą ar pasirinkdami Ezopo kalbą. Tarp jų – ir šio albumo autorius kūrė knygų iliustracijas, plakatus, ekslibrisus, knygų viršelius. Lygiagrečiai dirbo fotografijoje, sukūrė sodrius, vaizdingus ciklus: „Senas lietuviškas kaimas“, „Formų pasaulyje“, „Žiedai tarp žiedų“, „Dailininkas ir jo dirbtuvė“, toliau tęsia ciklą „Grožio formulės beieškant“.

Rimantas Dichavičius išleido du autorinius albumus – „Žiedai tarp žiedų“ ir „Vizijos“. Turėdamas daugiametės knygų leidybos patirties, ryžosi savo jėgomis leisti knygas ir albumus, skirtus dailei, paruošė spaudai ir išleido dailininkų kūrybos monografijas. Žymiausi leidiniai: „BalticArt“, Šarūnas Sauka, Antanas Kmieliauskas – du leidimai, Algimantas Švažas, Giedrius Kazimierėnas, Indra Grušaitė, „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ – trys tomai.

Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos (Gedimino g. 51) Renginių erdvėje, III a.