Gruodžio 11 d. 18 val. Vilniaus literatų namuose (Šv. Jono g. 11) vyks vieno žymiausių slovenų poetų Dane Zajc poezijos rinktinės „Kalba iš žemės“ pristatymas.
Dalyvaus: poetė, vertėja Kristina Tamulevičiūtė, poetas, redaktorius Vladas Braziūnas, leidyklos „Slinktys“ atstovas Martynas Pumputis.
Apie autorių ir rinktinę:
„Zajc poezija šnabžda apie gyvenimą, kurio nesuvokia protas, tai vėjo sunkio ir akmenų atminties kalba parašyti tekstai, žvėries kauksmas, glostantis delnas ir visa, kas žmogiška“ – slovėnų poetas ir prozininkas Aleš Šteger.
„Ne iš vaizduotės, o iš natūralių žmogaus išgyvenimų imasi, skleidžiasi eilėraščiuose – galinga, nėmaž nedailinama, dėl to kartais net šiurpiai nejauki amžino gyvasties virsmo į mirsmą būsena, liudijama iš šiapus ir iš anapus, o vis dėlto liudijama – gimusio, įsišaknijusio, tad ir nuolat žody atminstančio tragiško mūsų pasaulio“ – Vladas Braziūnas.
„Poetą pažinojusieji tvirtina, kad jis buvo atsidavęs kūrybai ir kiekvieną savo eilėraštį mokėjęs mintinai. Poezija buvo jo darbas, gyvenimo būdas ir priebėga nuo gyvenime patirto siaubo. Jaunystėje, per Antrąjį pasaulinį karą, D. Zajcas neteko namų, kuriuos sudegino naciai. Kare žuvo jo tėvas ir du broliai. Mokytis negalėjo, nes dėl politinių pažiūrų buvo išmestas iš mokyklos, vėliau nepriimtas į universitetą. Amžininkai teigė, kad šios traumos poetą persekiojo visą gyvenimą, o į šviesą vedė tiktai poezija. Ne veltui 2008 metais pasirodęs jo pomirtinis viso gyvenimo poezijos rinkinys pavadintas „Į baltumą“ („V belo“).
Sudarydama ir versdama šią knygą, stengiausi atrinkti išraiškingiausius poeto eilėraščius, eilutes, kuriose geriausiai atsispindi šamaniškas, švelnių užkalbėjimų prisodrintas kūrėjo kalbėjimas. Subjektyvumo neslepiu – D. Zajcas padarė didžiulę įtaką ne tik ištisoms slovėnų poetų kartoms, bet ir man pačiai.“ – Kristina Tamulevičiūtė.
Leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.