Kaip pavyzdį leidėjas pateikia vieną naujausių Geografijos atlasų leidybos projektą, kurį ruošiant glaudžiai bendradarbiavo su mokyklomis, atliko mokytojų pageidavimų apklausą bei atsižvelgė į nuolat atsinaujinančias mokymo programas. Nors Remigijus pripažįsta pastaruoju metu savyje pastebintis vis stipriau viršų „imantį“ racionalųjį pradą, tačiau priduria, kad skaitydamas straipsnius apie kolegų įkurtas leidyklas žavisi jų idealizmu, užsidegimu.

Baigęs geografijos ir biologijos mokslus, nuo pat 1994 m. Remigijus dirbo leidykloje, rengiančioje žemėlapius, pratybas ir kitas įvairias mokymo priemones. Gerai išmanydamas šią sritį, 2008 m. Remigijus su kolegomis įsteigė leidyklą „Didakta“, nors mintis pačiam pradėti leidybos verslą buvo kilusi ir anksčiau.

Mokymo priemonės – mokykliniam ugdymui skirti vadovėliai, metodinės priemonės ir pratybos – sudaro 90 procentų „Didaktos“ leidinių. Leidykla specializuojasi rengdama gamtos mokslų, istorijos ir biologijos mokymo priemones. Į likusius 10 procentų patenka bandymai leisti grožinę literatūrą, kurie baigėsi pasirodžius vos trejetui knygų. Remigijui ši sritis pasirodė ne itin įdomi, kaip ir mažiesiems skirtos muzikos bei spalvinimo knygelės: „Tai – ne mums. Juk pavargsti siūlyti tėveliams knygeles už centus. Verčiau daryti tai, ką geriausiai išmanai.“ Taip sako Remigijus, apsisprendęs koncentruotis tik į mokomosios literatūros leidybą. Ne veltui leidykla vadinasi „Didakta“ (iš gr. k. mokymas). Šis pavadinimas buvo sugalvotas spontaniškai prie kavos puodelio – tiesiog „užkliuvo“ už liežuvio ir per tris minutes sprendimas buvo priimtas.

Plėsdama savo veiklą, „Didakta“ jau kelintus metus mezga produktyvius ryšius su užsienio partneriais ir importuoja specialiųjų poreikių turintiems vaikams skirtas lavinamąsias priemones iš Vokietijos, Lenkijos bei Šveicarijos. Žaisdami šiuos leidyklos platinamus edukacinius žaidimus, paremtus efektyviomis ankstyvojo intelektualaus ugdymo sistemomis, vaikai ne tik įgauna žinių, bet ir aktyviai, kūrybiškai ugdo savo gebėjimus.

Leidyklos bendrasteigėjis ir vyriausiasis redaktorius Rytas Šalna – lietuvių geografas, keliautojas ir žurnalistas – ne tik geografijos bei istorijos vadovėlių, pratybų autorius, bet ir kelionių vadovas, lydintis grupes į tolimus kraštus. Itin paklausios R. Šalnos kelionių knygos „Peru spalvos“ (2016 m., parengta kartu su Kristina Stalnionyte) ir „Kia ora. Naujoji Zelandija“ (2020 m.) eksponuojamos leidyklos būstinės lentynose. „Jokių atsitiktinumų – juk kelionės tiesiogiai siejasi su geografija. Tai – labiau kelionių įspūdžiai su mokslinėmis interpretacijomis, o ne kelionių vadovai“, – patikslina leidyklos direktorius.

„Didaktos“ vadovas džiaugiasi ir kitais sėkmingais kelionių literatūros leidiniais – diplomatės ir filosofės Dianos Mickevičienės „Visos mano Indijos“ (2011 m., parduota kelių tūkstančių tiražu), Marco Polo knygų serija, taip pat knygomis apie Iraną, Maroką. Tiesa, kiek mažiau keliautojai domėjosi knyga apie Egiptą – pastarosios, net praėjus 14 metų, sandėliuose liko keli šimtai.

Deja, pandemija, o vėliau ir prasidėjęs karas Ukrainoje visiškai sumažino kelionių knygų pardavimo apimtis. Numatytas projektas išleisti atnaujintą „Europos turizmo žinyną“ buvo suspenduotas. Visgi Remigijus mano, kad kelionių literatūra Lietuvoje perspektyvi, tad kelionių knygų leidybos projektų „Didaktoje“ artimiausiu metu nežadama atsisakyti.

Pagrindinis leidyklos pajamų šaltinis – pratybos, vadovėliai, įvairi metodinė literatūra ir priemonės, kurie mokymo įstaigų užsakomi tikrai nemažais kiekiais. Pradinis leidinių tiražas „Didaktoje“ – nuo 1000 egzempliorių. Per metus leidykla išleidžia 10–12 leidinių, iš kurių tik du ar trys yra nauji projektai. Remigijus nedaugžodžiauja: „Nežaidžiame“ su tiražais. Pavyzdžiui, žinome, kiek šiuo metu yra moksleivių 9–12 klasėse. Taigi, galime suskaičiuoti, kiek jiems parduosime, tarkime, šio atlaso.“ Daugelio mokymo priemonių tiražai yra kartojami kasmet. Taip nutinka „besisukantiems“ produktams, todėl leidėjai, prieš rengdami konkretų vadovėlį ar mokymo priemonę, pirmiausia užduoda klausimą, ar yra inovatyvaus leidinio poreikis, ir, ieškodami atsakymų, nuodugniai viską pasveria.

Nuo kitų metų atnaujinamos bendrojo ugdymo programos lems daugiau naujų projektų. Šiemet veiklos buvo mažiau, todėl, išnaudodamas kiekvieną laisvesnę valandą, Remigijus stengėsi „atsikratyti“ jau išleistų leidinių, kurie nepasirodė naudingi ir tik užėmė vietą sandėliuose. Leidyklos vadovas konkretus: „Turiu knygų, kurias parduosiu kad ir po 10 centų – jūs tik imkite. Reikia tik surasti, kam pasiūlyti ir kas sutiktų išsivežti tas knygas.“

Leidėjas versle vadovaujasi nuostata, kad geriau imtis vieno didelio ar pelningo projekto ir parengti vertingą, šiuolaikišką leidinį, negu dešimt paprastesnių ir pigių: „Žaidžiame“ su vienu ar dviem produktais. Juk vienodai kainuoja ir užima laiko administruoti ir tuos, kurie parduodami po eurą, ir tokius, kurie kainuoja 15 eurų. Tokia matematika.“

Remigijus pripažįsta, kad labiausiai jam patinka verslauti, tačiau leisti vertingo turinio gražias knygas, o ypač sulaukti teigiamų atgarsių apie platinamų priemonių kokybę – taip pat labai malonu. Direktorius įsitikinęs, kad knygos sėkmę lemia autoriaus vardas ir tai, ką pirkėjas mato ant viršelio. Žurnalistas, keliautojas, TV prodiuseris Vytaras Radzevičius dar prieš 10 metų prie alaus bokalo Remigijui atskleidė, kad autoriaus vardas yra kone svarbiausias knygos sėkmės formulėje. Šiandien Remigijus gali drąsiai teigti, kad Vytaras buvo teisus. Antai, profesoriaus etnologo Liberto Klimkos parengta knyga „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ (2013 m.) buvo parduota tikrai nekukliu tiražu. Knygos šiuo metu nebėra prekyboje, tačiau netrukus tikimasi šį aktualų ir nesenstantį projektą atgaivinti.

Kaip ir visiems, net ir mokomosios literatūros kūrėjams, pasitaiko sulaukti skambučio iš spaustuvės, kad viršelyje, pačiame knygos pavadinime, trūksta vienos raidės ar žemėlapyje „pasislinko“ laipsniai. Tokie nutikimai sukelia juoką akyliems ir atsakingiems leidėjams. Vis tik vadovėlių kokybė – leidyklos garbės reikalas, todėl edukaciniai leidiniai peržiūrimi itin kruopščiai.

2009 m. ekonominė krizė beveik nesudrumstė įsibėgėjančio leidybos verslo tėkmės, tačiau 2012–2013 m. supurtė. Visgi leidykla sėkmingai išlaviravo, įveikė sunkumus. Nemenkas keblumas visiems edukacinių leidinių leidėjams yra tai, kad mūsų nedidelėje šalyje kiekvieno mokinio krepšelis yra gana kukliai finansuojamas. Tad penki didieji Lietuvos edukacinių leidinių leidėjai suvieniję jėgas bando įtikinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybę didinti finansavimą, t. y. inicijuoja mokinio krepšelio didinimą, kuris išlieka nepakitęs jau daugiau kaip dešimtmetį.

Remigijus teigia, kad konkurencija tarp kolegų ne itin didelė, nes leidėjai gilinasi į skirtingų mokslo sričių vadovėlius, be to, kur kas labiau nori draugauti tarpusavyje.

Nors į kalėdinį įmonės vakarėlį gali susirinkti ir 50 žmonių, besidarbuojančių su atskirais leidybiniais projektais, tačiau didžiausias iššūkis sėkmingai „Didaktos“ veiklai – žmogiškieji resursai. Leidykla, numačiusi parengti 30–40 leidybinių projektų, aktyviai ieško vadovėlius galinčių kurti autorių, nes geras mokytojas nebūtinai gebės parašyti vadovėlį. Taip pat juntamas ženklus dizainerių ir maketuotojų, turinčių patirties ruošiant mokymo priemones, stygius: „Šios srities profesionalais esame linkę dalintis su kitomis leidyklomis.“

Naujausi „Didaktos“ leidiniai – pasaulio lietuviams skirti lietuvių kalbos vadovėliai „Kalbos žingsniai 5“ ir „Kalbos žingsniai 6“ – sulaukė gausių užsakymų ir jau plinta po visą pasaulį. Ne mažiau Remigijų džiugina išskirtiniai „Didaktos“ produktai – naujai išleisti Europos gamtinis, Europos politinis, pasaulio gamtinis ir pasaulio politinis žemėlapiai. Vieną tokį žemėlapį trys žmonės rengia kelis mėnesius, o spausdinimo darbai vyksta Vokietijoje. Jų leidyba nėra pigi, nes šio produkto yra užsakoma po kelis šimtus, o pardavimo procesas vyksta iš lėto. Dabar juokdamasis vadovas prisimena leidyklos įkūrimo pradžioje tūkstantiniais tiražais iš Vokietijos ir Austrijos importuotus kelioninius žemėlapius, kurie, 2012 m. ištobulėjus navigacinėms sistemoms, tapo nebepaklausūs.

Leidyklos logotipas – rombas, sudarytas iš šešiolikos kvadratėlių, kurių vienas yra pakibęs virš „Didaktos“ „i“ raidės. Smalsu paklausti – kodėl? Lyg būtų laukęs šio klausimo, Remigijus išsyk šypsodamasis atsako: „Rombas, kuriam trūksta vienos dalelės, tarsi kviečia šią dalelę atrasti. Vien apsisprendimas – pasirengimas šiam žingsniui – simboliškai priartina ieškantįjį prie neišsenkančio žinių lobyno.“

Teksto auktorė Indrė Valantinaitė

Nuotraukų autorė Olga Posaškova