Ši knyga — tai gilios ir brandžios meilės istorija, kuri užsimezgė ir skleidėsi griaunančios dramatiškos epochos fone. Knygos idėja kilo Laimai Vincei-Sruoginis. Ji įtikino Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto, gyvenančią Niujorke, paskelbti vienoje knygoje ne tik Juozo, bet ir jos pačios laiškus. Knygoje publikuojami visi mums prieinami Juozo Lukšos laiškai Nijolei Bražėnaitei. Taip pat pirmą kartą skelbiami pačios Nijolės Bražėnaitės, būsimos Lukšienės, laiškai Juozui. Iš viso skelbiama 211 laiškų — 139 Juozo ir 71 Nijolės laiškas. Pirmasis laiškas, datuotas 1948 m. liepos 24 d., Juozo Lukšos rašytas iš Stokholmo, paskutinysis rašytas Julijono Būtėno, Juozui išvykus į okupuotą Lietuvą, 1950 m. spalio 9 d. iš Kaufboireno Bavarijoje.
