Leidykla „Debesų ganyklos“

Leidykla „Debesų ganyklos“: svarbiausias žmogus leidyboje yra skaitytojas

Knygas vaikams ir jaunimui kurianti ir pristatanti leidykla „Debesų ganyklos“ yra antrinė leidybos namų „Terra Publica“ įmonė. „Terra Publica“ pirmąsias vaikams skirtas knygeles išleido dar 2009 m., laimėjusi konkursą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga. Taip pasirodė pirmosios Lietuvoje iškiliųjų paveikslėlių knygos – „Lietuvos istorija“, „Lietuviška abėcėlė“ ir „Lietuvos gamta“. Skaitytojų pamėgtos įspūdingos knygos pareikalavo technologiškai sudėtingų sprendimų, nes įgyvendinant sumanymą dalis detalių buvo klijuojama rankomis. Po penkerių metų, 2014 m., noras kurti ir leisti knygas vaikams bei idėjų gausa išaugo į atskirą leidyklą – „Debesų ganyklas“.

 

Leidyklos vadovė, rašytoja Danguolė Kandrotienė, leidyklos pavadinimą trumpina ir švelniai vadina „Debesiukais“. Visai kaip „Terra Publica“, „Debesiukai“ pradėjo nuo negrožinės pažintinės literatūros, žadinančios smalsumą, mąstymą, tyrinėjimus ir atradimus. Šiuo metu „Debesų ganyklos“ ne tik pristato lietuvių ar užsienio autorių vertingiausius grožinės ir negrožinės literatūros kūrinius vaikams bei paaugliams, bet ir kuria jiems skirtas edukacines programas. Leidėjai visuomet stengiasi kalbėti apie tai, kas aktualu šiuolaikiniams vaikams, ir siūlo knygų apie dirbtinį intelektą, ekologiją, nevengia sukrečiančių distopinių istorijų ar temų apie neįgalumą bei kitas skaudžias patirtis. Vieni perkamiausių yra vaikams skirti detektyvai – turbūt labiausiai įtraukiantis literatūros žanras. Leidėjai aiškiai identifikuoja vaikų, paauglių, jaunimo amžiaus grupes ir pagal jų poreikius siūlo kuo didesnį knygų pasirinkimą. Atlikti rinkos tyrimai rodo, kad 11–13 metų vaikai skaito vis mažiau, todėl ypač svarbu, kad ši grupė rastų sau tinkamą vertingą, įdomią ir kokybišką knygą. Juk leidėjams kiekvienas skaitytojas yra brangus. Per metus „Debesų ganyklos“ išleidžia apie 35 ateities žmogų ugdančias knygas.

Kurti originalius, didelės apimties enciklopedinius leidinius yra sudėtinga, tad, vos įsteigę naują įmonę, leidėjai nusprendė pasilengvinti duoną ir ėmė žvalgytis, kurias knygas būtų verta išversti į lietuvių kalbą. Procesui įpusėjus, teko nusivilti – užsienyje įvertintose pažintinėse knygose buvo daug aplaidžių klaidų. Apmaudžiausia, kad kelios iš jų – tiesiogiai susijusios su mūsų šalimi. Vienoje knygoje leidėjai vietoje Vilniaus rado pažymėtą Rygą, o kitoje buvo klaidingai teigiama, kad Lietuvoje yra dvi valstybinės kalbos: lietuvių ir rusų. Tai paskatino patriotiškai nusiteikusius kūrybingus leidėjus ne tik leisti, bet ir patiems rašyti knygas vaikams, kuriose būtų apstu informacijos apie Lietuvą. „Turėjome sveikų ambicijų – suteikti žinių, kurios dar nebuvo pateiktos mažiesiems skaitytojams. Norėjosi kalbėti apie tai, kas keltų ir kurtų jų savivertę, pasitikėjimą savimi ir savo tautybe, žinant tam tikrus faktus apie Lietuvą“, – pasakoja Danguolė.

Dažnai viešėdama Prancūzijoje, Danguolė iš šios šalies „parsivežė“ idėją išleisti knygą apie stalo etiketą vaikams. Autorė ne tik parašė „Šaukšto Šmaukšto stalo akademiją“ (2016 m.), kurios tiražas buvo kartojamas tris kartus, bet ir sukūrė knygos temai pritaikytą edukacinę programą, kurios metu 10 000 vaikų gavo žinių, kaip kultūringai ir racionaliai dera elgtis prie stalo. „Leidyklos tikslas – suteikti visiems Lietuvos vaikams kuo geriausią turinį. Ir nesvarbu, kuriame mieste mažieji gyventų – Vilniuje ar provincijoje – jie visi to verti“, – pabrėžia pašnekovė.

Direktorė Danguolė džiaugiasi sumania, kūrybiška ir darbščia „Debesiukų“ komanda, kurioje – dvi redaktorės, maketuotoja, už leidinių viešinimą atsakingas darbuotojas ir vadybininkas, kuruojantis edukacijas bei bendraujantis su mokyklomis, bibliotekomis. Visi kiti specialistai yra kviečiami prisijungti priklausomai nuo projekto.

Knygų mugė „Debesų ganykloms“ – lyg gimimo dienos šventė. Minėdami šią progą, leidėjai kasmet skanauja tortą ir kviečia juo vaišintis savo skaitytojus. Sugalvoti naujos leidyklos pavadinimą padėjo tuometiniai Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos antrokai. Leidėjai kalbėjosi su jais apie knygas, prašė siūlyti pavadinimo variantus, balsuoti už labiausiai patikusį ir nupiešti įmonės logotipą. Danguolė siekė, kad „vaikų sugalvotas pavadinimas būtų aiškus patiems vaikams, kad atvertų jų galimybes, platų akiratį ir kad sparnai augtų skaitant ne tik pažintinę, bet ir grožinę literatūrą.“

Leidyklos vadovė Danguolė pati vaikams parašė ir sudarė apie 20 įvairaus pobūdžio leidinių. Ypatingos sėkmės sulaukė rašytojos sukurta knyga „Spintos istorijos“, kuri buvo išrinkta geriausiu 2013 m. kūriniu vaikams ir paaugliams bei apdovanota Prano Mašioto premija, o Tarptautinė jaunimo ir vaikų biblioteka, esanti Miunchene, šią knygą įvertino „Baltojo varno“ apdovanojimu. Pagal „Spintos istorijas“ Vilniaus „Lėlės“ teatre yra pastatytas modernus spektaklis pavadinimu „Kaime nėra Wi-Fi“.

Danguolė daug keliavo po Lietuvos mokyklas ir bendraudama su vaikais sukaupė vertingos patirties – įvertino moksleivių žinias skirtinguose regionuose, sužinojo socialines jų problemas, įžvelgė, ką būtų galima patobulinti pasitelkus į pagalbą geras knygas.

Rašytoja teigia, kad „tereikia turėti kantrybės ir pralaukti, kol sutirps kiautas, į kurį bręsdamas įsisupa vaikas, kad pasislėptų, apsisaugotų nuo jį supančio pasaulio“. Norėdama savo išleidžiamomis knygomis užauginti kuo daugiau stiprių, savarankiškų, gerų asmenybių ir tokiu būdu kurdama Lietuvos visuomenės šviesią ateitį, leidykla kviečia – „Ganykim debesis kartu!“.

„Debesų ganyklos“ yra įsteigusios negrožinės literatūros premiją, kuri Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus apdovanojimuose yra įteikiama už geriausią pažintinę metų knygą vaikams. Taip įmonė ne tik leidžia, bet ir kitus skatina kurti leidinius, suteikiančius vaikams svarbių žinių. Knygų mugės metu Danguolė pastebėjo, kad tiksliukai, matematiką mėgstantys vaikai, noriai renkasi enciklopedijas. Taigi, svarbu nenuskriausti dalies vaikų, renkantis leisti vien grožinę literatūrą.

Skaitytojų mylimas „Debesų ganyklų“ personažas Pasaiba, atkeliavęs į knygų puslapius iš Danguolės vaizduotės, jau kurį laiką sėkmingai gyvuoja net penkiose Pasaibos nuotykius pasakojančiose knygelėse. Knygos iliustruotoja dailininkė Jurgita Rancevienė ne tik nupiešė Pasaibą, bet ir sukūrė šio personažo lėlę, kuri, deja, šiuo metu pavargusi nuo intensyvaus dėmesio „atostogauja“ – yra taisoma, tvirtinama atgalios prie keramikinio pagrindo. Pasaiba, vilkėdamas specialų kostiumą, pats dalyvauja renginiuose, bendrauja su mažaisiais skaitytojais ir pasakoja jiems savo nuotykius. Su daugybę gerbėjų turinčiu knygų herojumi greičiausiai ir jūs esate prasilenkę Knygų mugėje.

Mažieji skaitytojai – aistringi Pasaibos gerbėjai – vos išleidus knygą atvyksta ir įsigyja penkias tokias pačias, kad padovanotų draugams. Iš viso mažųjų skaitytojų bibliotekose yra apie 20 000 knygelių, kuriose pasakojami Pasaibos nuotykiai. Greičiausiai viena iš Pasaibos sėkmės paslapčių – jo netobulumas, mat knygų veikėjas švepluoja ne tik knygoje, bet ir per renginius ar siųsdamas vaikams žinutes savo Facebook paskyroje, kur turi per 3 500 draugų. Buvo tokių, kurie šį personažo kalbos defektą įvardijo kaip knygos trūkumą, juk vaikai mokosi skaityti, kalbėti, o čia – kas per šveplas herojus! Taigi, kritikas draugiškai patarė Danguolei antroje Pasaibos nuotykių knygoje pamažinti šveplavimą ir atviraudamas pamąstė, kad galbūt tai netgi atvertų knygai kelią į apdovanojimus. Antrosios dalies pirmajame leidime rašytoja išties perpus sumažino Pasaibos šveplavimą. Vos pasirodžius tokiai knygai, leidykla gavo nusivylusių ir pasipiktinusių skaitytojų laiškų, kuriuose buvo klausiama: „Kas nutiko Pasaibai? Kaip taip galima elgtis?“ Po šios istorijos Danguolė įsitikino, kad nėra visažinių ekspertų, kurie galėtų pasakyti, kaip turi būti – svarbiausias žmogus leidyboje yra skaitytojas.

Kartu su kelionių agentūra „Keliauk Lietuvoje“ Danguolė yra parengusi specialią tarp pažintinės ir grožinės literatūros žanrų svyruojančią knygą „Pasaibos kelionė po Lietuvą: ką veikti, kai nežinai, ką veikti?“, kurioje kviečiama keliauti drauge su Pasaiba. Covid-19 pandemija sustabdė tolesnius leidyklos ir agentūros bendradarbiavimo planus išversti šią knygą į latvių ir estų kalbas, kad kaimyninių šalių šeimos atvyktų su vaikais pažinti mūsų kraštą. Taigi, personažas, vardu Pasaiba, sėkmingai „išlipo“ iš knygos ir gyvena savo gyvenimą.

„Debesų ganyklos“ šiuo metu išleidžia daugiau verstinės literatūros nei originalių kūrinių, nes įgyvendina Europos Sąjungos projektą, kuriam gautas dalinis finansavimas suteikia galimybę ateities lyderiams skaityti geriausias knygas iš viso pasaulio. Juk grožinės literatūros vertė – tikrai ne autoriaus kilmės šalis, svarbiausia – skaityti geriausius kūrinius. Taigi, „Debesiukai“ atidžiai renkasi, ką versti, t. y. pagal įvertinimus, įvairius prestižinius Europos apdovanojimus, skirtus vaikų ir paauglių literatūrai, ieško grožinės literatūros tam tikroms problemoms spręsti.

Daugybe svarbių nacionalinių premijų įvertintas nuolatinis leidyklos autorius Selemonas Paltanavičius parašė jauniesiems skaitytojams skirtą knygą „Aš – lietuvis“, kurioje jie kviečiami pažinti tautinį identitetą ir atrasti atsakymus apie tai, kuo išskirtinė mūsų šalis ir tauta, ką reikia žinoti apie savo kilmę.

Nuoširdžiai darbuodamiesi „Debesiukai“ tiki, kad tokių žinių turintis sparčiai augantis žmogus ateityje lengviau atrakins viso pasaulio paslaptis.

Teksto auktorė Indrė Valantinaitė

Nuotraukos Olgos Posaškovos ir leidyklos archyvų

 DG1 DG3