Leidykla „Baltų lankų“ vadovėliai

Super User

Super User

Kristina Sprindžiūnaitė: „Vokietijoje bestseleriu knyga neretai tampa todėl, kad yra labai vokiška“

 

Šį kartą su vokiečių literatūros vertėja Kristina Sprindžiūnaite kalbamės apie laviravimą tarp skirtingų žanrų, ekstremalaus smegenų sporto rungtis, ištvermę, puntukus bei šapus, taip pat vokiškos literatūros pulsą, kurį užčiuopti ne visuomet suspėjame.

Rūta Jonynaitė: Vertimą mėgstu lyginti su muzikos atlikimu

Vertėja iš vokiečių kalbos Rūta Jonynaitė savo kruopščiu ir su neabejotina meile atliekamu darbu pelnė bene visas svarbiausias premijas, kokias gali gauti vertėjas Lietuvoje: 2012 metų vertėjo krėslas, 2019 m. Šv. Jeronimo premija, net keli jos vaikų literatūros vertimai įtraukti į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Garbės sąrašą. Tad kalbinu vertėją apie per daugelį metų sukauptą patirtį, požiūrį į vertimą, vaikų literatūros vertimus, skirtumus verčiant iš vokiečių kalbos vaikų ir suaugusiųjų literatūrą bei apie pagarbą vertėjams.

Alma Naujokaitienė: „Mezoamerikos literatūra tokia spalvinga ir gausi, kad viską perskaityti ir aprėpti – neįmanomas dalykas“

Pokalbis su vertėja iš ispanų kalbos Alma Naujokaitiene yra tarsi vaikščiojimas po džiungles, kai čiulbant negirdėtiems paukščiams ir raizgantis egzotiškiems augalams niekada nežinai, kas laukia už posūkio. „Mane nuo mažens viliojo tolimi kraštai – jau dešimtmetę tėtis egzaminuodavo iš pasaulio sostinių, kurias išvardydavau beveik be klaidų. Buvau vaikas svajoklis,  II-III klasėse perskaitęs turbūt visas, kiek Lietuvoje buvo išleista, pasaulio pasakas, mane viliojo kiti pasauliai galbūt daugiau ne kaip keliautoją, o kaip skaitytoją, ilgėjausi naujų ir nepažintų kultūrų įvairovės. Ir jau tuomet nesąmoningai svajojau užsiimti tuo, ką darau dabar, bet sovietmečiu tai nebuvo lengvai įgyvendinamas sumanymas. O kokios tuomet buvo mūsų galimybės? Tik „plačioji Tarybų šalis“, nes kiti kraštai už „geležinės uždangos“ buvo kaip žydroji svajonė, ir tik atsitiktinumai ir maži stebuklai (kaip pasakose!) lėmė, kad atsidūriau ten, kur esu, ir dabar turiu savo svajonių darbą,“ – pasakoja ji.

Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė: „Norėčiau daugiau diskusijų, daugiau dirbtuvių, seminarų, vertėjų kartų bendradarbiavimo“

 

Šį kartą kalbamės su jauna vertėja iš estų kalbos Agne Bernotaite-Jakubčioniene. Jeigu reikėtų surašyti dažniausiai į knygyną, kuriame dirbu, užsukančius literatus, Agnė būtų sąrašo viršuje. Ji nuosekliai domisi naujausia kultūrine spauda, kartais su ja aptariame išėjusias knygas ar pasirodžiusias publikacijas. Kadangi esame pažįstamos bent trejetą metų, akies krašteliu seku jos ryžtą versti iš estų kalbos. Žavi jos užsidegimas ir noras tapti gera vertėja, supažindinti skaitytojus su estų literatūra. „Ar nieko, kad aš dar tik pradedanti vertėja?“, – prieš mūsų pokalbį klausia Agnė, jau išvertusi ne vieną eilėraštį ir tuoj debiutuosianti su pirmuoju verstiniu romanu.

Šviesios Piret Raud istorijos vaikams

Jokia naujiena, kad leidėjai nepakankamai domisi Baltijos šalių literatūra – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. Vis dėlto kone kasmet sulaukiame vienos kitos latvių ar estų menininkų knygos vaikams: įdomios, vertingos.[1] O kadangi rugpjūtis paskelbtas estų literatūros mėnesiu, nusprendžiau dėmesį atkreipti į vieną svarbiausių šiuolaikinės estų vaikų literatūros kūrėjų – iliustruotoją ir rašytoją Piret Raud.