Ramutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos.

2021 metais autorė minėjo garbingą 90 metų jubiliejų, tačiau iki šiol anaiptol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. Tokie yra ir R. Skučaitės tekstai naujosios knygos rankraštyje „Akimirksniui užteks“. Ramios intonacijos ir neįkyri išmintis, gebėjimas pamatyti grožį ir parodyti jį kitam žmogui, gyvosios ir negyvosios gamtos, buities daiktų prakalbinimas – visa tai buvo ir lieka stiprioji R. Skučaitės poetikos dalis.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/serijos/Akimirksniui-uzteks/

„Gelmių šviesa" – poetinis esė apie sunkias žmogaus dvasines būsenas. Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę nelengvoje šių dienų realybėje. Ieškoma gyvybę ir kūrybą teigiančios filosofijos rūsčioje tikrovėje, apimančioje augimą iš vidinės sumaišties ir istorinės traumos nulemto emocinio prislėgtumo, ieškoma į ką atsiremti susiduriant su pandemijos, susvetimėjimo ir sutrikdytos ekologinės pusiausvyros keliamomis problemomis.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/gelmiu-sviesa/

„Poetas Antanas Šimkus nevargina skaitytojų nei publikacijų, nei knygų gausa. Pirmąją knygą „Skradžiai“ išleido 1999 m., antrąją „Sezonas baigtas“ 2010 m., po jos 2012 m. išėjo knyga vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“. Nuo to laiko, kai tapo žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, tame žurnale ir kitur vis pasirodo jo eseistikos apie literatūrą, kultūrą, žiniasklaidos padėtį. Ji savita – apmąstymus lengvai supina su asmeniškomis patirtimis ir įdėmiu gyvenimo stebėjimu.

Antanas Šimkus poeziją rašo taip, lyg nebūtų nei skaitęs, nei girdėjęs, kokias naujų kylančių bangų keteras gaudo nūnai populiarėjantys poetai. Žinoma, ir girdėjęs, ir skaitęs, bet vis tiek ramiai eina savo keliu. Literatūrinė bendruomenė, kai buvo jaunas, matydavo jį kartu su Valdemaru Kukulu. Kai kas iš tos literatūrinės draugystės išliko: eilėraštis turi atkurti dvasios būseną ir žvelgti aukštyn.

Vis dėlto svarbu, kai eilėraštis nėra iš nieko. Būta, įsiminta, pajausta, norėta išsakyti. Išsisakoma be pasidraskymų, bet matykime, kad Antano Šimkaus poezijoje daug vėjo. Skatinimo matyti, kas nematoma: Praskrido šešėlis, o slibino niekas nematė. Na, ir ironijos: Nes tamsūs mūsų šviesūs reikalai. Gali taip atrodyti, kai vakaras dega“, – Valentinas Sventickas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Vakaras-dega/

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausia metų knyga 2022
Tropo premija 2023