„Ilgesys ir eglutės“ — atvirukų knyga, kurioje visi visų ilgisi ir iš ilgesio vieni kitiems rašo. Čia kiekvienas turi kūną ir balsą, todėl daiktai atvirai kalbasi su reiškiniais, miškai su elniais, žmonės — su miestais ir horizontais. Knygoje į absurdo ir nonsenso foną, į filosofuojančių vėžliukų ir lempučių peizažą pamažu liejasi giliausios žmogiškos patirtys. Autentišką naratyvą pasakoja paveikslai, su tekstais flirtuojantys, juos ironizuojantys arba atvirkščiai — perteikiantys jausmus, kuriems išsakyti tinkamų žodžių nėra. „Ilgesys ir eglutės“ — tai diena po dienos, kai mes paprasčiausiai bandome vieni su kitais pasikalbėti.
