„Berniukas, kuris matė tamsoje“ — tikra istorija paremtas skaudžiai atviras pasakojimas apie vaiką, gimusį neregių šeimoje. Veiksmas vyksta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Latvijoje. Jokūbas yra savo tėvų akys, todėl jį labai anksti užgriūva didelių rūpesčių ir atsakomybės našta. Jokūbas visur yra kitoks: ir reginčiųjų visuomenėje, ir tarp neregių, o toks „ypatingumas“ neretai yra slegiantis, keliantis norą maištauti. Talentą mylėti turintis vaikas auga ir bręsta, prieštarų pilną tikrovę atrasdamas per tragikomiškus nesusipratimus, skaudžius kluptelėjimus ir netikėtus kasdienius džiaugsmus. Pasak latvių kritikės Bārbalos Simsonės, šis pasakojimas — ne apie matymą ar nematymą, o apie tai, kas įžvelgiama ne akimis. Apie tai, kas svarbiausia.
