Leidykla „Artseria“

Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“: menas, įamžintas knygose

Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „Artseria“ ištakos – 1960–1990 m. periodiškai pasirodydavęs žurnalas „Dailė“. Leidinys buvo atgaivintas 1997-aisiais, o drauge su juo įkurtas Dailės leidybos ir informacijos centras, kuris ir buvo atsakingas už šio žurnalo leidybą. 2003 m. Dailės leidybos ir informacijos centras išaugo į „Artseria“ leidyklą, o dailės procesams vertinti ir analizuoti skirtas žurnalas „Dailė“ nuo šių metų skaitytojams pristatomas net keturis kartus per metus.

Leidyklos „Artseria“ prioritetai – Lietuvos dailininkų sąjungos veiklos reprezentavimas ir meno knygų leidyba. Leidėjai ypač puoselėja knygos estetišką apipavidalinimą ir kuria tokias knygas, kurios pačios savaime būtų meno kūriniai, todėl dažnai pelno premijas ir diplomus kasmečiuose gražiausių metų knygų konkursuose.

Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio leidyklai vadovauja Lukas Stanionis. Prieš užimdamas vadovo pareigas, susipažindamas su leidyklos veikla, Lukas šioje įmonėje buvo atsakingas už komunikaciją. Po kelių mėnesių palaipsniui perėmė leidyklos vairą iš tuometės „Artseria“ direktorės Romos Survilienės, vadovavusios ir Dailininkų sąjungos leidyklai, ir Dailininkų sąjungos fondui (vėliau susikoncentravusios tik į fondo veiklą). Į leidybos verslą Lukas atėjo baigęs grafinio dizaino specialybę Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, todėl šiame darbe jį labiausiai žavi ne tik kūrybinė laisvė, bet ir galimybė dirbti su savo srities profesionalais: „Vienas nuostabiausių dalykų leidybos procese yra suburti konkrečiam projektui skirtą komandą – menininką, knygos sudarytoją, dizainerį – ir stebėti, kaip kaskart gimsta vis kitoks, netikėtas rezultatas.“

Lietuvos dailininkų sąjunga leidyklai „Artseria“ suteikia patalpas, transporto paslaugas, dalijasi intelektiniais ištekliais. Dabartinė leidyklos būstinė ribojasi su Vokiečių gatvėje esančia Dailininkų sąjungos galerija – nuo pavasario „Artseria“ įsikūrė buvusio korėjiečių restorano patalpose. Čia apstu knygų lentynų, kuriose rikiuojasi pripažinimą pelniusių menininkų solidūs albumai.

Lietuvos dailininkų sąjungos buhalterė Irena Adomaitienė yra atsakinga ir už leidyklos „Artseria“ buhalteriją, o visi kiti darbuotojai, išskyrus leidyklos vadovą Luką, yra samdomi, sudarant su jais sutartis konkrečiam projektui. Prieš keletą metų leidykloje buvo įdarbinti 5 žmonės. Deja, vis mažėjant finansavimui ir augant spaudos sąnaudoms, vieną po kito teko mažinti ir etatus. „Šiuo metu esu lyg vieno žmogaus orkestras“, – šypteli Lukas. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – Lukas džiaugiasi dabartinės situacijos suteikta galimybe dirbti su įvairiais dizaineriais ir kitais savo sričių profesionalais.

Per metus „Artseria“ išleidžia vidutiniškai po tris knygas. Lukas teigia, kad „pardavimo rodikliai nėra patys svarbiausi, nes „Artseria“ nesiorientuoja į komercinę leidybą. Svarbiausia suburti profesionalią, tarpusavyje ypatingai darniai dirbančią komandą, kad leidiniai turėtų aukštą meninę, išliekamąją vertę.“ Kartais autoriai patys pasiūlo leidyklai idėją išleisti jų albumą, o kartais pati leidykla nusipelniusiems kūrėjams siūlo įamžinti savo kūrybą išleidžiant meno albumą.

Pirmoji dienos šviesą išvydusi leidyklos knyga pasirodė 2002-aisiais. Tai buvo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Antanavičiaus vardu pavadintas albumas „Valentinas Antanavičius“. Debiutinė leidyklos knyga tąmet išsyk buvo apdovanota Knygos meno konkurso diplomu.

Lukas pamini ir dar porą svarbių, puikiai „Artseria“ leidyklos veiklą reprezentuojančių knygų, kurių nedideli tiražai netruko ištirpti. Tai – 2011 m. išleistas dailininko, grafiko Stasio Eidrigevičiaus darbų albumas „Stasys“ (tekstas – menotyrininkės dr. Erikos Grigoravičienės) ir 2012 m. Ramutės Rachlevičiūtės sudarytas albumas „Audrius Puipa: gyvenimo ir meno virtuozas“.

Meno albumai – specializuota literatūra, skirta siaurai auditorijai, todėl jos tiražai maži – svyruoja tarp 500–700 egzempliorių. Visgi būna išimčių – Erikos Grigoravičienės sudarytas leidinys „Žibuntas Mikšys“, 2013 m. apdovanotas Knygos meno konkurso diplomu, pasirodė šiek tiek didesniu tiražu nei įprastai. Ypatingo dėmesio sulaukė komiksas „Grybo auksas“, 2021 m. laimėjęs Geriausios metų pažintinės knygos premiją. Leidinyje pasakojama apie skulptorių Vincą Grybą, kurio asmenybę ir gyvenimo istoriją kūrybiškai, jautriai atskleidė menininko anūkė Rasa Grybaitė bei iliustratorė Lina Itagaki. Knygos meno konkurso diplomu 2020 m. apdovanota ir išskirtinės koncepcijos knyga anglų kalba – „To Žygimantas Augustas“, kurią sudarytojas dailininkas Žygimantas Augustinas dedikavo LDK kunigaikščiui, Lenkijos Karaliui Žygimantui Augustui.

Leidykla didžiuojasi net dviem ilgalaikėmis knygų serijomis. Tai – „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“, gyvavusi 2001–2014 m., ir „XX–XXI amžiaus sandūros Lietuvos dailė“, ėjusi 2008–2014 m., kurioje pristatyta 10 leidinių. 36-iose „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ ciklo knygose lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama pasirinkto menininko gyvenimo ir kūrybos apžvalga, dėmesį sutelkiant į autoriaus kūrybos svarbą nūdieniame meno kontekste. Artimiausi leidyklos planai – atgaivinti „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ seriją, kurioje jau kitąmet pasirodys knyga apie tekstilininkę Moniką Žaltauskaitę-Grašienę. Atnaujintos serijos knygų apipavidalinimas patikėtas grafikos dizaineriui Marekui Voidai.

Lukas nekantriai laukia pasirodant Aistės Kisarauskaitės sudarytos knygos apie tapytoją Arūnę Tornau. Jau maketuojamos knygos dizainerė – ne vieną solidų apdovanojimą pelniusi Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Leidyklos prasmingą veiklą puikiai atskleidžia trys lengvai įsimenami žodžiai: „Menas, įamžintas knygose“. Juose – ilgalaikė, tęstinė leidyklos „Artseria“ misija, taikliai atspindinti vertybes, kurių atidžiai laikomasi kaskart rengiant naują knygą.

 

Teksto auktorė Indrė Valantinaitė

Nuotraukų autorė Olga Posaškova

Art2