Leidykla „Terra Publica“

Super User

Super User

Vilnietis komunikacijos profesionalas, daug keliavęs po pasaulį, aplankęs karštuosius taškus Irake, Afganistane, Kosove ir Bosnijoje. Dirbęs tarptautinių naujienų žurnalistu. Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys.
Jo aistra – istorija, kurios aidus galima girdėti šiandien.
 Pradėjęs skaityti „Gaono kodą“, negali nuo jo atsiplėšti tol, kol rašytojo ranka neatveda iki paskutinės eilutės.
Tai – ne vienintelis romano privalumas. Kvapą gniaužiantis trileris, kuriame emigranto Pauliaus Meko – Polo Vilemseno – ir jo artimųjų gyvenimas pinasi su „Mosado“, FSB ir GRU bei Lietuvos žvalgybų ir kelių valstybių mafijozų kova dėl Vilniaus žydų išminčiaus Gaono palikto raštelio su neįtikėtinos galios kodu, turi dar ir neįtikėtiną istorinį foną.
„Gaono kodo“ pasakojimo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, iš kurio kilęs Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas; jame gyveno ir Gaono brolis. Nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, pakeliui autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais ar net  nežinomais, bet pasaulyje išgarsėjusiais mūsų tėvynainiais.
Nobelistas Klugas, šokėja Musia Daiches iš Vilniaus, Brazilijos multimilijonieriumi tapęs Klabinas iš Želvos, žurnalistė Bracha Habas iš Alytaus, 1831 m. sukilėlis bajoras Šemeta, kūręs Belgijos kariuomenę.
Antras knygos planas daugybei lietuvių rašytojų vis dar pakiša koją. Rytis, priešingai, veiksmo foną tapo meistriškai.
Tokio lengvo romano apie sunkią mūsų praeitį neturėjom. Jo reikėjo. Turim.
 
4–7 m. vaikams
Šilta ir jautri dvynių – rašytojos Indrės Pavilonytės ir dailininko Martyno Pavilonio – istorija visai šeimai apie beribę tėvų̨ meilę ir rūpestį̨. 
Marmiukas Liu nusiminęs – tėvai jį nuolat drausmina, todėl jis jaučiasi nemylimas. Sutikęs baltą kiškelį marmis iškeliauja ieškoti tikrosios meilės. Bekeliaudamas įklimpsta pelkėje ir kiškis vos jį išgelbėja. Šalia nėra tėvelių – nėra, kas paguostų ir palaikytų. Liu supranta, kad tėveliai duodami jam pastabų taip parodo ir savo meilę bei rūpestį. Jis grįžta pas tėvus, kad apsikabintų ir pasakytų, kaip juos myli.
Knygoje vaikas ras svarbią pamoką apie tėvų meilę ir apie daugialypį žmonių jausmų pasaulį – kad jis prieštaringas, jį ne visada lengva suprasti, kad kartais reikia mokytis „išskaityti“ tai, ko žmonės nepasako žodžiais, bet parodo veiksmais.
„Marmiai. Kur gyvena meilė?“
 
• Ugdo empatiją ir skatina jausmų pažinimą
• Skatina mažylius išmokti vertinti įvairias tėvų meilės formas
• Vizualinis kūrinio pasaulis lavina vaiko estetikos suvokimą
• Knygos viršelis turi paslaptį – jis švyti tamsoje!  
 
Tai jau trečia Indrės Pavilonytės kartu su savo broliu Martynu Paviloniu knyga apie mielus padarėlius marmius, pirmosios dvi vadinasi „Marmiai. Olis ir dažų kibirėlis“ ir „Marmiai ir džiaugsmo fabrikėlis“. Kiek vyresniems vaikams jiedu yra sukūrę pasaką „Didžiosios tvoros paslaptis“. 
 

Paslaptinga ir įtraukianti istorija paaugliams, su kurios herojais lengva susitapatinti. Knygoje nagrinėjamos draugystės, šeimos santykių, pirmosios meilės ir patyčių temos, aktualios daugeliui. Tai istorija apie šešiolikmetės Anos ir jos draugų gyvenimo pokyčius, teisingų sprendimų ieškojimą sudėtingose situacijose ir tarpasmeninių problemų sprendimus, apie asmenybės brendimą ir savęs atradimą. Draugų kompanijoje kylančios intrigos, tamsios paslaptys, kurių turime kiekvienas, ir pirmieji santykiai, apsvaiginantys galvą – visa tai išgyvena pagrindinė herojė Ana. 

Tai pirmoji paaugliams skirta lietuvių rašytojos Ignės Zarambaitės knyga. Autorė skaitytojų ir literatūros kritikų jau įvertinta už vaikams skirtas knygas „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, „Emilio laiškas“, „Stebuklingi senelio batai“ (Metų knyga vaikams 2019) , „Skudurinukė“.

https://www.niekorimto.lt/lietuviu-autoriu-knygos/juodavandeniai_6661

„Visi vienodai liūdi, vienodai myli ir vienodai šika. Visi nori meilės ir visi būna vieniši. Visi vienodi. Priemonės tikslams pasiekti skiriasi, esmė – ne.“
 Beviltiška galios ir iliuzijų kova, ieškant savęs ten, kur egzistuoti neįmanoma. Grubu ir švelnu, drastiška ir sentimentalu, trikdo, stebina, erzina, bet abejingų nepalieka!
„Sadistas“ tyliai praveria ne vienų namų duris ir apnuogina juose gyvenančias realias, kruopščiai slepiamas tamsias paslaptis. Vieni piktinasi ir smerkia pamokančia nuostaba, kiti gūžiasi išgyvendami stiprias emocijas, atpažindami artimo istoriją ar patys save.
Asmeninės aplinkos ir realių moterų gyvenimų paslapčių įkvėpta istorija, nugulusi į vieną sodrų meilės nuotykį.
 
Pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo... Šokiruojanti istorija, įkvėpta COVID-19.
 Pandemija. Mirtį sėjantis virusas. Išgyvena vos dešimtadalis Žemės gyventojų... Grupė išlikusiųjų nedidelėje gyvenvietėje apsitveria aukšta tvora su spygliuota viela. Jie ne mažiau kaip trejiems metams apsirūpinę maistu ir kitomis visiškoje izoliacijoje išgyventi būtinomis priemonėmis. Pasaulis už tvoros kelia mirtiną baimę. Ar kitoje pusėje tik virusu užsikrėtę svetimi, už maisto kąsnį pasiryžę bet kam? Ar pasaulis kada nors bus toks, koks buvo? O gal išliks tik stipriausieji?
„Drebėjau galvodama, kad tai gali atsitikti ir... šypsojausi sužavėta subtilaus Kristijono humoro jausmo. Širdis džiaugėsi romano leitmotyvu: kad meilė stipresnė už pandemiją.“ – Jolita Herlyn
„Tas atvejis, kai ne tu suryji knygą, o ji suryja tave. Skaitai laukdamas, kas bus toliau, tačiau supranti, jog lauki savo paties reakcijos. O ji dažnai ateina po tam tikro laiko. Kai suvoki, kad taip iš tikrųjų gali būti. Ir gal net jau yra. Kosmosas.“ – Rytis Sabas
 
Kristijonas Kaikaris, 2020 metais debiutavęs su trileriu „Nėra vietos dviem“, iškart tapusiu lietuvių autorių bestseleriu, pristato antrąjį romaną. Autorius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, dirbo žurnalistu, vadovavo informacinių technologijų ir aviacijos įmonėms, jo balsas daugeliui pažįstamas iš „Formulės-1“ transliacijų. Gyvenęs JAV, Tailande, Vietname ir Kazachstane, Kristijonas rašo Vilniuje ir Nidoje.