Prieš įkurdamas „Kitas knygas“, Gediminas dešimt metų dirbo knygynų tinkle „Humanitas“, kurį drauge su bičiuliais įsteigė dar studijų laikais. Po kurio laiko, draugams pradėjus skirstytis savais keliais, Gediminas prisiminė savo seną svajonę – gimtąja kalba išleisti pasaulyje pripažintas kultines knygas, kurios iki tol dar nebuvo pasirodžiusios Lietuvoje.
Leidyklos biure, tarp daugybės draugų padovanotų paveikslų ir plakatų, direktoriaus kabinte, įrėmintas kabo vienas svarbiausių leidyklos pradžią primenančių eksponatų. Tai – originalus Charleso Bukowskio poezijos skaitymų plakatas. Gerai matomos laiko žymės išduoda, kad jis kadaise yra kabėjęs vieno iš JAV barų skelbimų lentoje. „Kitos knygos“ startavo su nešvankybių prisodrintu Ch. Bukowskio „Paštu“. Gediminas iš pradžių galvojo išleisiąs nedidelį šios knygos tiražą, tačiau tiražus kartoti reikia iki šiol – daugelis Ch. Bukowskio legendinių kūrinių Lietuvoje itin skaitomi. „Ištiko meinstryminė sėkmė!“ – tuometį laikotarpį prisimena leidyklos vadovas. Augantis Ch. Bukowskio knygų populiarumas buvo lyg ledlaužis, tad netrukus lietuvių kalba pasirodė ir daugiau kontrkultūros klasika įvardijamų knygų: Richardo Brautigano „Arbūzų cukruje“, Hunterio S. Thompsono „Romo dienoraštis“, Henry Millerio „Vėžio atogrąža“ ir „Ožiaragio atogrąža“ bei daugelis kitų. „Kitos knygos“ turbūt tapo viena pirmųjų leidyklų Lietuvoje, nesiekiančių knygose švelninti nenorminės leksikos.
Gediminas prasitaria, kad leidyboje dirbantys žmonės yra labai keisti skaitytojai. Vienas iš sudėtingiausių dalykų, nutikęs jam dirbant su knygomis – „prarastas susijungimo su knyga malonumas“, nes visos mintys skaitant yra nukreiptos į tai, kaip kūrinį priims ir ką jame atras potencialus skaitytojas: „Lyg prarastum save. Tai tarsi spąstai – papuoli į narvelį: štai, ateik į leidybą ir tavo gyvenime bus tiek knygų! O paskui žiūri, kad pasikeitė tavo santykis su jomis.“ Išverstą knygą leidykla tik „atveda“ į Lietuvą, o lietuvių kalba rašoma literatūra leidėjams leidžia įsitraukti į kūrybinį procesą, prisidėti prie kažko visiškai naujo. Tad „Kitos knygos“ labai norėtų leisti daugiau įdomios lietuvių autorių prozos.
Leidyklos projektų vadovė Aira Niauronytė į pokalbį įsijungė kaip tik pakėlusi akis nuo šiemet Knygų mugėje pasirodysiančios lietuvių autorės Eglės Frank knygos „Mirę irgi šoka“ rankraščio redagavimo. Aira leidykloje dirba jau seniai, ilgiausiai po Gedimino ir finansininkės Neringos Repečkienės. Būdama studentė legendiniame „Suokalbyje“ ji priėjusi paklausė Gedimino, ar galėtų atlikti praktiką leidykloje, kurios išleistų knygų jau buvo skaičiusi ir norėjo perskaityti visas, kurias leidykla dar išleis. Pradžioje talkino redaguodama tekstus, peržvelgdama korektūras, o po kelerių metų užėmė atsakingas projektų vadovės pareigas. Aira teigia, kad Lietuvoje ypač trūksta turinio ir kalbos redaktorių, ir šis darbas nepelnytai nuvertinamas. Jai smagiausia, susidirbus su rašytoju, tarsi „išskaptuoti“, išgryninti tekstą. Tiesa, yra buvę ir taip, kad, pasidalinus pastebėjimais su rankraščio autoriumi, šis tiesiog pradingo.
Pabrėždama leidyklų svarbą visuomenei, Aira mato didelę prasmę per knygas atnešti į savo šalį naujų, reikalingų idėjų. Gediminas, juokaudamas, kad žūsta kaip skaitytojas, pripažįsta, jog šis jausmas kompensuojamas pamačius, kaip per išleistas knygas sklinda naujos meninės, mokslinės idėjos.
Svarbi leidyklos kryptis yra mokslo populiarinimo knygos. „Kitos knygos“ užčiuopė tarpinės grandies tarp akademinio sluoksnio ir visuomenės trūkumą. Tai puikiai iliustruoja Yuvalio Noah Harario knygų populiarumas.
Bandantiems atrasti atsakymą į klausimą, kaip suvokti šiandienį pasaulį, Gediminas atsakytų Y. N. Harario citata: „Skaitykite mokslinę fantastiką.“ Dar viena iš šios leidyklos mėgstamų ir prieš keletą metų atgaivintų krypčių – mokslinės fantastikos klasika, pvz., Franko Herberto „Kopa“. Leidykla greitu metu išleis ir maginės fantastikos autorės Ursulos K. Le Guin knygą. „Kitos knygos“ džiaugiasi pristatydamos ir grožinę tolimų šalių (Indonezijos, Vietnamo, Nigerijos ir kt.) literatūrą.
Leidykloje energingai darbuojasi ir daugiau knygų mylėtojų. Gediminas drauge su Aira stropiai išvardija visus bendražygius: projektų vadovė Eglė Vėbraitė, už knygų platinimą atsakinga Virginija Rudytė, „vaikščiojanti reklamos agentūra“ Dovydas Kiauleikis, kalbos redaktorė Asta Bučienė, finansininkė Neringa Repečkienė ir „Kitų knygų“ bičiulis, rašytojas, naujų projektų provokatorius Darius Pocevičius.
Gediminas pripažįsta, kad leidyklai įsikūrus, pirmuosius dešimt metų finansai reikalavo ypatingo dėmesio. Neabejotinas „Kitų knygų“ pasiekimas – Y. N. Harario bestseleris „Sapiens“, o štai didžiausias leidyklos nuostolis susijęs su Che Guevaros „Bolivijos dienoraščiu“. Dabar Gediminas linksmai prisimena įvykį, kai knyga iš spaustuvės atvyko tiesiai į 2007-ųjų Knygų mugę. Pirmieji mugėje parduoti trys šimtai egzempliorių išties buvo ypatingi, nes kurį laiką ir patys leidėjai nepastebėjo įsivėlusios techninės klaidos: kompiuterio redagavimo programa raidžių junginį „km“ visur ištaisė į žodį „kilometras“. Taigi, vietoje žodžio „sekmadienis“ knygos skaitytojai rado „sekilometrasdienį“. Įdomiausia – ne visi suprato, jog klaida netyčinė. Kai kurie skaitytojai manė, kad radikalias knygas siūlanti leidykla nusprendė papokštauti. „Pokštas“ kainavo – teko sustabdyti pardavimą ir pataisius perspausdinti knygą iš naujo.
Paklausti apie ateities planus, Gediminas su Aira juokiasi, kad, iš anksto rengdami būsimų leidinių sąrašus, šioje srityje dirbantys žmonės jau ir taip gyvena dvejus metus į priekį. Visgi tęstinumas yra svarbi „Kitų knygų“ strategijos dalis. Leidėjams svarbu atsigręžti į savo pačių įdirbį ir peržvelgti, ar dar nereikia perleisti, tarkim, Kurto Vonneguto arba José Saramago kūrinių. Juk per beveik dvidešimt leidyklos gyvavimo metų užaugo nauja skaitytojų karta. Kartodami knygos tiražą, leidėjai atnaujina vertimą, peržvelgia redaktūrą, pakeičia viršelį ir permaketuoja visą kūrinį. Leidyklai svarbi ir knygos išorė, juk tai – estetinis objektas.
Ypatingas leidyklos simbolis – tamsiai vyšninis odinis sakvojažas, kurį Gediminas įsigijo pačioje leidyklos įkūrimo pradžioje svarbiems dokumentams nešiotis, pagarbiai ilsisi lentynoje. Ilgainiui jis tapo nebereikalingas, nes storos popierių šūsnys dabar sutelpa kompiuteryje, o naujos, vis kitokios idėjos ir toliau bręsta iššūkių nebijančių leidėjų mintyse.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
