Poetės, literatūros kritikės, filosofijos daktarės Ievos Rudžianskaitės eilėraščių knyga "Tryliktasis mėnuo".
Atsispirdama nuo emocijų ir santykių istorijų poetė apmąsto esminius būties klausimus, egzistencijos vertę. Suvokiant gyvybės trapumą prieštaringame pasaulyje, abejojant ir ginčijantis (ir su savimi), tvirtinami vidinės laisvės, visa apimančio buvimo įžadai.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/tryliktasis-menuo/

Per tą laiką, kai Lietuvoje gyvuoja šiuolaikinis menas, įvyko daug virsmų. Apie daugelį šio laikotarpio meno įvykių ir procesų jau kalbame kaip apie istoriją ir pradedame archyvuoti tai, kas dar visai neseniai buvo gyvas procesas. Drauge neapleidžia ir pokyčių nuojauta – o kas toliau? Tad žvilgsnis į praeitį ir dabartį šioje knygoje, įžodinant 30 metų laikotarpį charakterizuojančius įvykius, kūrybines praktikas, idėjas ir atradimus, yra ir siekis geriau įsivaizduoti ateitį. Šiam įžodinimui pasirinktas meno lauko daugiabalsiškumą turbūt geriausiai atskleidžiantis pokalbių formatas. 

30-yje knygos pokalbių susitinka 54 pašnekovai – skirtingų kūrybinių praktikų ir kartų atstovai: menininkai, menotyrininkai, kuratoriai, meno kritikai, rašytojai, filosofai ir kiti kūrėjai. Visi į knygą sudėti pokalbiai vyko 2020–2022 metais ir čia publikuojami pirmą kartą. Įvairūs, kaip ir jų kūrėjai, šie pokalbiai apima skirtingus pasakojimo būdus – ir neformalų bei asmenišką, ir istoriškai bei chronologiškai dokumentuojantį, ir šių jungtis bei variacijas. Lietuvos šiuolaikinio meno idėjos, praktikos ir reiškiniai apžvelgiami istoriniame ir dabarties kontekste, neišvengiamai fiksuojant ir pastarųjų metų įvykių – pandemijos, karo – paveiktą meno ir rūpimų klausimų lauką. 

https://cac.lt/produktas/pokalbiai-apie-lietuvos-siuolaikini-mena-kopija/

Magdė turi lanką, kalakuto plunksną plaukuose ir net mustangą. Su tėčiu ji skaito knygas apie indėnus, pažįsta miško gyvūnų pėdas ir turi indėnišką vardą – Pėdsekė. Kadangi tėtis buvo skautų vadas, mergaitė žino, kaip slėpti pėdsakus, iš adatos pasigaminti kabliuką ir molyje kepti žuvį.
Pasaulyje siaučia Antrasis pasaulinis karas. Per Lietuvą, vilkdamas sunkias švinines kojas, pereina frontas. Vokiečiams pasitraukus, ateina rusai ir ima įvedinėti savo tvarką. Visus, kas nepalaiko naujojo režimo, tremia į Sibirą. Taip nutinka ir Magdės šeimai – tėtį, mamą ir sesę su broliu suvaro į sunkvežimį ir išveža. Mergaitės, saugiai tūnančios šuns būdoje, kareiviai neranda. Ji ne šiaip sau slepiasi, o atlieka tėčio pavestą slaptą užduotį.
Vieną likusią Magdę randa mokytojas. Jis, kaip ir daug kitų vyrų bei moterų, pasitraukė į mišką kovoti už Lietuvos laisvę. Mokytojas parsiveda mergaitę į girioje įrengtą bunkerį ir ji tampa tikra partizanų būrio nare.
Magdė vieną po kitos įveikia savo baimes, tėvų netekties skausmą ir namų ilgesį. Taip pat išmoksta išgyventi miške, pasirūpinti ne tik savimi, bet ir sužeistais draugais.
„Mergaitė su šautuvu“ yra grožinė knyga, tad ne viskas čia tikra, bet pasakojimas parašytas remiantis tų laikų liudininkų ir laisvės kovotojų prisiminimais, istorine medžiaga bei buvusios partizanų ryšininkės papasakota istorija apie mergaitę, kurį laiką su partizanais gyvenusią bunkeryje.

Perskaičius knygą siūlome pakeliauti po Lietuvą ir aplankyti muziejus bei bunkerius, kuriuose galima dar daugiau sužinoti apie partizanų gyvenimą ir laisvės kovas. Žemėlapį su aprašymais ir nuorodomis rasite ČIA.

https://pinkmanas.com/produktas/mergaite-su-sautuvu/

Egzilyje kūręs Rimas Vėžys (1933–2019) vadintas poetu, rodančiu tamsiąją mėnulio pusę, juokdariu ir neklaužada. Eilėraščiuose apstu paradoksalių situacijų, jie trykšta humoru, žaisminga ironija ir autoironija, tęsia avangardistų idėjas ir išlieka analogų neturinčiu lietuvių literatūros reiškiniu. Po daugelio metų Rimo Vėžio tekstai iš JAV išleistų knygų „Raidės laiko griaučiuose“ (1969) ir „Šešėliai veidrodyje“ (2002) pasiekia Lietuvą vienoje rinktinėje.

https://baziliskas.lt/produktas/pries-metus-buvau-citrina/

Išvirkščias miestas. Visuomenės veidrodis. Atminties kraštovaizdis. Meno ir istorijos sodas. Moralės akademija. Žmonių muziejus. Tai prasmės ir funkcijos, XIX a. pradžioje įžvelgtos naujai įrengiamose kapinėse tiek Vilniuje, tiek Vakarų Europoje. 

Dr. Eglė Bazaraitė monografijoje Kapinės už miesto, miške dekonstruoja trejų Vilniaus katalikų kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – erdvinę struktūrą, brėžia paraleles ir išryškina prieštaras su to laiko kapinėmis krikščioniškame Europos branduolyje. Monografijoje į katalikų laidojimo kraštovaizdžius žvelgiama pasitelkiant architektūrines priemones, pristatant šias miesto teritorijas kaip daugiasluoksnį erdvinį konstruktą, suformuotą istorinių bei kultūrinių kontekstų.

https://www.leidyklalapas.lt/products/kapines-uz-miesto-miske?_pos=1&_sid=59d50b3c8&_ss=r