Leidykla „Debesų ganyklos“

Super User

Super User

Leidyklos rekomenduoja: knygos, verstos iš lenkų kalbos

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesį vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Liepa – lenkų kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su LLA narių siūlomomis iš lenkų kalbos verstomis knygomis.

Larsas Myttingas: „Manau, kad visi mes savo gyvenime norime daugiau paprastumo“

Leidyklos rekomenduoja: knygos, verstos iš norvegų kalbos

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesį vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Birželis – norvegų kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su LLA narių siūlomomis iš norvegų kalbos verstomis knygomis.

Lenkų literatūros mėnuo

Liepos 2-ąją 1923 metais gimė lenkų poetė, eseistė, vertėja, Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska. Savo Nobelio kalboje poetė sakė:

„Štai kodėl taip vertinu trumputį žodį „nežinau“. Jis trumpas, bet jo sparnai tvirti. Jis atveria mumyse pačiuose glūdinčias gelmes ir tas platybes, po kurias klaidžioja menkutė mūsų Žemė. Jei Isaacas Newtonas nebūtų pats sau ištaręs „nežinau“, net jei jo sodo obuoliai būtų byrėję kaip kruša, jis geriausiu atveju būtų rinkęs juos ir gardžiai triauškęs. Jei mano tautietė Maria Skłodowska-Curie nebūtų ištarusi pati sau „nežinau“, tikriausiai būtų likusi gerų šeimų dukterų pensiono chemijos mokytoja, ir jos gyvenimas būtų praėjęs dirbant šį – visai garbingą – darbą. Tačiau ji ištarė sau: „Nežinau“, ir būtent šis žodis du kartus atvedė ją į Stokholmą, kur neramios ir nuolat ko nors ieškančios sielos žmonės apdovanojami Nobelio premija.

Ir poetas, jei tik yra tikras poetas, privalo nuolat sau pačiam kartoti: „Nežinau.“ (Šaltinis)

Liepos mėnesį skirsime literatūrai, išverstai iš lenkų kalbos, pamėgtiems ir galbūt tik atrasiamiems rašytojams, pokalbiams su vertėjais į lietuvių kalbą, leidyklų rekomendacijoms.

Justė Nepaitė: „Lietuvių skaitytojai Knausgårdą priima šilčiau ir atlaidžiau“

 

Pastaruoju metu atrodo, kad visi mano sutinkami skaitytojai džiaugiasi plonomis knygomis arba dūsauja kraudamiesi į kuprines plytos didumo romanus, lyg prisibijodami, jog teks įveikti ilgą skaitymo kelią. O kaip turėtų jaustis vertėjas, žinodamas, kad jo laukia kone 3600 puslapių pasakojimas? Norvegų kalbos ir kultūros specialistė Justė Nepaitė juokauja apie gresiantį kraujo perpylimą. Ta proga panarstykime vertėjo darbo subtilybes, pakalbėkime apie norvegus, detektyvus ir nemiegotas naktis.