Žvalgydamasis į Vakarus ir nuolat mokydamasis iš sėkmingiausių leidėjų pavyzdžių, jis sparčiai plėtė, augino įmonę ir išvedė ją į Lietuvos rinkos lyderes. Šiuo metu leidykloje dirba gausus 67-nių žmonių kolektyvas, o jam vadovauja direktorė Dovilė Zaidė. Komanda buriasi Vilniuje, Ulonų gatvėje esančio verslo centro penktame aukšte, kaimynyste dalindamasi su kitomis įmonių grupei priklausančiomis bendrovėmis.
Leidykloje dirbančių žmonių siekis – teikti pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Leidėjai su pagarba žvelgia į kiekvieną skaitytoją – nuo mažiausių iki vyriausių, nuo literatūros gurmanų iki ieškančių pramoginių skaitinių, ir rūpinasi, kad juos pasiektų kokybiškas, atsakingai parengtas turinys. Todėl čia rasite ir garsiausiomis pasaulio literatūros premijomis apdovanotų rašytojų kūrinių, ir debiutuojančių lietuvių autorių kūrybos. Stebėdama, kaip šiuolaikiškos turinio formos skverbiasi į leidybos pasaulį, „Alma littera” pastaraisiais metais save pozicijonuoja kaip turinio kūrimo namus, kuriuose įvairiomis formomis gimstantis naujas turinys suteikia vertingas patirtis pasauliui.
Gausus etatinių darbuotojų būrys yra tik dalis komandos. Prie knygos gimimo prisideda ir daugybė autorių, vertėjų, redaktorių, dailininkų bei kitų savo srities profesionalų, teikiančių išorines paslaugas. Visos knygos šioje leidykloje skirstomos į dvi grupes – suaugusiųjų bei vaikų ir jaunimo. Šių kategorijų formavimu, leidyba ir komunikacija rūpinasi dvi komandos su kategorijų vadovėmis priešakyje. Net septynios leidinių vadovės atsirenka, kurias knygas ir kada leisti. Skirtingos leidinių vadovės kuruoja skirtingas subkategorijas: verstinės grožinės ir verstinės negrožinės literatūros, lietuvių literatūros suaugusiesiems, verstinės vaikų ir lietuvių autorių sukurtos vaikų literatūros, literatūros jaunimui.
Svarbi darbus siejanti grandis – turinio rengimo skyrius, kuriame dirbantys projektų koordinatorės, meniniai redaktoriai, gamybą organizuojantys žmonės, lydi knygą tol, kol ši pasiekia spaustuvę. Komunikacijos vadybininkės drauge su kategorijų ir leidinių vadovėmis rūpinasi, kad informacija apie naujausias knygas ir kitas leidyklos naujienas skaitytojus pasiektų pačiais efektyviausiais būdais.
Pardavimo skyriaus darbuotojai palaiko ryšius su knygų pardavėjais, formuoja ir prižiūri lentynų turinį pardavimo vietose, bendradarbiauja su bibliotekomis. O kur dar buhalteriai, verslo ir finansų analitikė ir administratorė! Visos grandys yra labai svarbios ir integruojasi į knygos kūrimo bei pardavimo procesus.
Per pastaruosius trejus metus leidykloje „Alma littera“ vyko daug pokyčių. Vienas svarbiausių – sprendimas puoselėti atvirumą tiek komandos viduje, tiek bendraujant su knygų kūrėjais ir skaitytojų bendruomene. Keičiantis įmonės struktūrai, atgijo santykiai tarp kolegų bei išsiplėtė Rinkodaros skyrius, drąsiai perimantis geriausias kitų verslo sričių patirtis. Tikėdami, kad knyga yra ypatingas produktas, leidėjai jai taiko tuos pačius esamos rinkos dėsnius ir šiuolaikiniam skaitytojui išmoningai kuria kokybišką, patrauklų, prieinamą produktą, kuris kelia geriausias emocijas ir teikia didžiausią naudą. Dovilė teigia, kad atėjo metas knygą „desakralizuoti“, kad ji išlaikytų savo pozicijas tarp naujai atsirandančių ir nuolat kintančių turinio ir laisvalaikio formų.
„Dar viena pastarųjų metų naujovė, kad mes esame vis labiau aktyvūs kaip idėjų kūrėjai, – pasakoja Komunikacijos projektų vadovė Vitalija Maksvytė. – Tradicinį knygų leidybos procesą, kai leidykla vertina autorių atsiųstus rankraščius ir leidybai atsirenka tinkamiausius, papildo mūsų pačių iniciatyvos, idėjoms kylant leidyklos viduje, o jau tada ieškome autorių, dailininkų joms įgyvendinti. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys – sėkmingai po pasaulį keliaujančios Linos Žutautės sukurto personažo Kakės Makės serijos leidiniai ir kiti produktai, svečiose šalyse žinomi Nelly Jelly vardu, vienijantys daugiau nei 30 licencinių partnerių.“
„Alma littera“ itin vertina iš skaitytojų, vertėjų, kritikų gaunamus pasiūlymus pristatyti Lietuvos rinkai vieną ar kitą knygą. Knygynų darbuotojai taip pat praneša apie besiformuojančius naujus skaitytojų poreikius. „Jei yra poreikis, ieškome būdų, kaip jį patenkinti, – dalijasi pastebėjimais Vitalija. – Būsimos knygos autorių ieškome tarp dominančios srities ekspertų, į pagalbą pasitelkiame knygų sudarytojus, kūrybinius redaktorius. Būtent taip gimė nauja Algirdo Amšiejaus knyga „Bičių metai“, naujasis leidinys „Sodo knyga“. Beje, kūrybinius redaktorius – talentingus, puikiai rašyti gebančius žmones, kurie konkrečią temą gali vikriai įvilkti į literatūros formą, itin vertiname ir nuolat jų ieškome.“
Leidyklos darbuotojos, turinčios mažamečius vaikus, dažnai diskutuoja, kaip linksmai, patraukliai, modernia forma papasakoti Lietuvos istoriją, bei ugdyti patriotiškumą. Darbuotojų – mamų dėka taip pat gimė keletas puikių knygų istorine tema, tarp jų ir Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“.
Rengiant naujus vaikų literatūros leidinius, atidžiai išklausoma mokytojų, kitų specialistų nuomonė, stebima, kurios knygos bibliotekose yra labiausiai suskaitytos. „Be galo džiaugiuosi, kad šiuolaikiškais, įspūdingais viršeliais atgimsta mano pačios vaikystėje labai mėgta vaikų literatūros klasika: Katherine Paterson „Smarkuolė Gilė Hopkins“, Christine Nostlinger „Pirmadienį viskas bus kitaip“ ir daugelis kitų kūrinių“, – pasakoja Vitalija. „Dar vienas gražus pavyzdys – šventinė, 20-ajam jubiliejui skirta Hario Poterio knygų serija. Vos tik gavome žinutę, kad autorių teisių turėtojai leidžia naujai kūrybiškai adaptuoti, pakeisti knygos išvaizdą, supratome, kad norime ją prikelti naujam kvėpavimui. Po sėkmingo bendradarbiavimo su žinoma iliustruotoja Jekaterina Budryte džiūgavo visa komanda. Na, o knygos su senaisiais viršeliais ir toliau sėkmingai pardavinėjamos aukcionuose.“
Leidyklos vadovė Dovilė džiaugiasi, kad šiuo metu „Alma littera“ yra viena iš vaikams skirtos literatūros lyderių Lietuvoje. „Jau keleri metai vaikams ir jaunimui skirtų leidinių pardavimo apimtys sudaro virš 40 procentų leidyklos pajamų. Prasidėjus karantinui, tėvai aktyviai ieškojo mažiesiems skirtų knygų – tai pajutome ir greitai reagavome. Leidome ne tik užsienyje pripažintas ir gerai vertinamas knygas vaikams bei spalvinimo, lavinamųjų užduotėlių knygeles, bet ir nusprendėme paskelbti naują konkursą vaikų literatūrą kuriantiems autoriams Lietuvoje.“, – teigia Dovilė.
Pasak Vitalijos, šiuo metu vykstantys net trys literatūros konkursai – viena iš svarbiausių leidyklos naujovių. „Nuo 2014 metų rengiame Paauglių literatūros konkursą. Matydami jo naudą ir vertę, 2020 m. paskelbėme pirmąjį Vaikų literatūros, o 2021 m. – ir pirmąjį Suaugusiųjų literatūros konkursus. Nors ir tikėjomės gerų rezultatų, vis dėlto nustebome, kai į Vaikų literatūros konkursą suplaukė net 150 rankraščių. Pirmasis Suaugusiųjų literatūros konkursas sulaukė daugiau nei 80 rankraščių. Tad turinio netrūksta, o didžiausia mūsų užduotis – atsijoti, atrinkti, kokybiškai išleisti ir tinkamai pristatyti rinkoje knygas, kurios džiugintų skaitytojus. Kita vertus, šiais konkursais norime paskatinti, palaikyti autorius. Ir ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Suprantame, kad mūsų rinka labai maža, palyginti su Lenkijos, Vokietijos ar anglakalbių šalių rinkomis, o nuo skaitytojų skaičiaus tiesiogiai priklauso honoraro dydis.” Tai suvokdami, leidėjai įsteigė piniginę premiją konkursą laimėjusiam autoriui kaip priedą prie honoraro.
Ypatingas dėmesys skiriamas proginiams leidimams, kai puikiai žinomas, gerai vertinamas knygas „įvelkame“ į puošnų drabužį, kad jos ne tik dovanotų puikų turinį, bet ir pačios taptų gražia dovana brangiam žmogui. Dabar knygynų ar prekybos centrų lentynose jau klasika tapusias Gary Chapmano knygas „Penkios meilės kalbos“ ir „Penkios meilės kalbos vaikams“ ar Antoine de Saint-Exupery pasakojimą „Mažasis princas“ rasite ir su įprastais, ir su šventiniais viršeliais. „Pastebime, kad mūsų skaitytojai džiaugiasi ir naudojasi tokia galimybe rinktis,” – dalijasi Dovilė.
Per metus „Alma littera“ išleidžia apie 350 naujų knygų (su kartojamais tiražais – per 500 knygų). Todėl sakoma, kad ši leidykla išleidžia po knygą per dieną.
„Alma littera“ atidžiai stebi pasaulio leidinių rinką ir nesibaimina naujų, dar neišbandytų, ypač negrožinės literatūros, temų. Didelė leidykla pajėgia greičiau nei per metus parengti naują leidinį Lietuvos skaitytojams, tačiau pastarieji nebūtinai būna pasirengę domėtis tam tikra tema. Dovilė ir Vitalija pripažįsta, kad kartais nusvyra rankos – sunku suprasti, kodėl skaitytojas nesusidomėjo viena ar kita knyga, kuri pasaulyje yra apdovanota prestižiniais prizais, profesionaliai išversta į lietuvių kalbą, ypač kokybiškai vizualiai parengta bei pristatyta jai sukūrus puikią komunikacijos strategiją. Dovilė atskleidžia, kad „niekada nežinai, kada pataikysi, o kada prašausi pro šalį. Pasitaiko, kad skaitytojai mūsų kadaise išleistą ir „nurašytą“ knygą atranda po kelerių metų. Tada ją atnaujiname, perleidžiame ir džiaugiamės, kad jau „priaugome“.
Sprendimą, kurią knygą leisti, o kurios ne, šioje leidykloje priima Leidinių atrankos komisija, sudaryta iš dalies komandos narių. Vertinant gaunamus rankraščius, atkreipiamas dėmesys į autoriaus žinomumą ir jo įsitraukimą į knygų viešinimo procesus. Jeigu tai užsienio literatūros kūrinys, domimasi, ar knyga jau yra pelniusi apdovanojimų užsienyje, kaip ją vertina tenykščiai skaitytojai, kritikai. Visgi, svarbiausias kriterijus – leidėjo intuicija, arba, kaip sako Dovilė ir Vitalija, „pilvo jausmas“. Šis dažnai pasitarnauja įtikinant kolegas leisti vieną ar kitą knygą, kai, regis, nėra jokių racionalių argumentų, tačiau jauti kad žūtbūt reikia pabandyti ir rizikuoti. Toks pasitikėjimas darbuotojų nuojauta šią dar labiau augina, o skaitytojams padovanoja išskirtinių susitikimų su naujomis knygomis ir galimybę nustebti.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
