Paulius Norvila – žinomas lietuvių poetas, poezijos konkursų laureatas, parašęs penkias knygas suaugusiesiems ir keturias vaikams. Jo eilėraščiai ir proza publikuojami kultūrinėje spaudoje, spausdinami almanachuose, verčiami į užsienio kalbas.

„Išprotėję eilėraščiai“ – itin žaismingas, džiugiai stryktelėti ir ne kartą linksmai nustebti kviečiantis Pauliaus Norvilos eilėraščių rinkinys mažiesiems. Poezijos knygoje su humoru, šiltai ir lengvai žvelgiama į kasdienius nuotykius ir patirtis – tiek tuos, nuo kurių darosi liūdna, tiek tuos, dėl kurių tampa linksma. Smagiai pašėlę eilėraščiai skirti ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus skaitytojams, tačiau pradžiugins ir jų tėvus bei mokytojus. Knygą puošia ryškios ir stilingos lietuvių dailininkės Salvijos Vaičikonytės iliustracijos.

https://www.niekorimto.lt/paveiksleliu-knygos/isproteje-eilerasciai_8009

Naujausios Erikos Drungytės knygos poetikos esmę (ypač pirmojo ir antrojo skyriaus) būtų galima trumpai apibūdinti semantine triada: Donelaitis – Antika – Dzūkija! Ir toji dermė poetei meistriškai valdant kalbą įgauna išskirtinį pavidalą, kur sąmonės srautas, tas La primavera gaivalas, sudera su sunkiasvoriu hegzametru, kur erudicija ir bet koks apmąstymas įgauna žaismės ir ironijos sparnus, ir dėl poetinio polėkio, netikėtų žiūros rakursų, šių kaitos išgaruoja bet koks noras vertinti.

Telieka troškimas būti, susilieti, susigerti su gamtiška aplinka, visomis galimomis jos stichijomis ir apraiškomis. Tokiu būdu net poetės mėgstamas jaustukas „Va!“ nuskamba kaip dzenbudistinis „Katz!“ Dar anksčiau Erika yra rašiusi: „mano kalba yra mano gamta“ (knyga „Ramybės“, 2003), „kalba pilna gamtos“ (knyga „Patria“, 2015). Šioje knygoje tai patvirtinama visais įmanomais nuošimčiais. Gyvastis – tiek motyvų, asociacijų, tiek pačios kalbos prasme –net kunkuliuoja. Kalba it vėjas – gaivina... Tad ir bukolikos čia – ne tik savitos, šiuolaikiškos, erdvios – jos gaivios. Neabejoju, kad po šią knygą keliaujančiam skaitytojui aiškiai padidės deguonies tūris.

(Dainius Gintalas)

https://www.slinktys.lt/bukolikos.htmlb

Įstabi istorija apie dviejų korėjiečių merginų draugystę, užgrūdintą šeimos dramų bei kiekviename žingsnyje tykančių pavojų, ir unikalią Džedžudo salos kultūrą, kurioje visa ant savo pečių neša moterys, kasdien rizikuojančios savo gyvybe, o vyrai prižiūri vaikus.

Plonyčiai baltos medvilnės rūbai stingdančiame šaltyje, ant riešo pritvirtinti įrankiai, per petį permestas plūduras ir tinklas – kol kas tuščias, bet dienos pabaigoje sversiąs mažne trisdešimt kilogramų. Tokia henjo, jūros moterų, kasdienybė: jos gaudo jūrų gyvius – nuo pačių smulkiausių jūrų auselių iki milžiniškų aštuonkojų. Už šitą gėrį uždirbti pinigai išlaikys visą didelę šeimą.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/juros-moteru-sala/

Už pirmąją pradedančio autoriaus išspausdintą originalią knygą (debiutinį darbą) Dausų šeimos lietuvių literatūros premija paskirta rašytojui Augminui Petroniui – už nenugludinto šiuolaikinio gyvenimo reginį, psichologiškai motyvuotus veikėjų paveikslus, intrigos ir žaismės dermę trumpų istorijų knygoje „Nedetektyvai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023). 

Esu Augminas Petronis, man dvidešimt aštuoneri, dirbu kartais įdomų, tačiau apskritai ne itin reikšmingą darbą LR Seime. Mėgstu šeimos ir bičiulių draugiją, knygas ir įvairią keistą muziką.

Jauni menininkai mėgsta sakyti, kad į savo darbus įdėjo daug savęs. Manęs „Nedetektyvuose“ beveik nėra. Pasirodau tik prabėgomis, tik kaip statistas, tik 75–76 psl. Manau, dėl to tik geriau. Neturėjau kūrybinės intencijos išlydyti vidinę savastį, paversdamas ją spaudos ženklų srautu. Norėjau, kad tiems, kas skaitys šias trumpas istorijas, jos teiktų malonumą, kokį keistiems (gerąja prasme) žmonėms teikia tūkstančio detalių dėlionės, lyginamoji kalbotyra ar juostinė fotografija. Bet štai paradoksas: atrodo, didžiausią skaitymo malonumą teikia tos knygos, kuriose siekiama šio to daugiau, nei tik suteikti malonumą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/nedetektyvai/

Už originalią grožinės literatūros knygą, išverstą į lietuvių kalbą, Dausų šeimos lietuvių literatūros premija paskirta rašytojui Aloyzui Stankevičiui (Alain Stanké) – už autobiografinio pasakojimo sėkmingą meninį įprasminimą (knyga „Net prisimint skaudu“ (originalo pavadinimas „Des barbelés dans ma mémoire“, pažod. pavadinimo vertimas „Spygliuotosios vielos mano atmintyje“ („Žara“, 2023)). Premija paskirta ir šios knygos vertėjai Stasei Banionytei – už puikų vertimą, atveriantį Alaino Stanké autobiografinį pasakojimą Lietuvos skaitytojams.

„Net prisimint skaudu“ – autobiografinė knyga. Kaip sako autorius, joje niekas neišgalvota – nei faktai, nei veikėjai. Šešiamečio vaiko lūpomis autorius santūriai, su humoru pasakoja apie vargus, badą, nesibaigiančią kelionę mirties traukiniu, karo baisumus ir deportaciją, apie gyvenimą svečiose šalyse. Pasakojama su vaikišku naivumu, istorija atrodo tikroviškesnė ir skaudesnė negu baisiausia dokumentika. Ši knyga, kelis kartus išleista Kanadoje ir Prancūzijoje, tapo klasika. Ji įtraukta į Kvebeko mokyklų programas. Amerikiečių rašytojas Henris Mileris ją lygina su „Anos Frank dienoraščiu“.

https://zara.lt/content/net-prisimint-skaudu-mano-pirmasis-gyvenimas-karas-ir-nezinia