K.A. POKALBIAI
Super User
Lietuvos nacionalinis muziejus pasitikdamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų pristato vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir kultūros ikonografinių šaltinių — Jono Kazimiero Vilčinskio leistą Vilniaus albumą. Tai didžiausia ir žinomiausia XIX amžiaus Lietuvos grafikos kolekcija. Knyga sudaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos pagrindu, papildžius ją kitose Lietuvos muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose saugomais lakštais bei Varšuvos ir Krokuvos nacionalinių muziejų eksponatais, Varšuvos nacionalinės bibliotekos egzemplioriais. Knyga parengta kaip mokslinis katalogas, pirmenybę teikiant vaizdų publikavimui. Vaizdai knygoje suskirstyti į šešias temas: architektūriniai peizažai, bažnytinė dailė, istoriniai įvykiai, literatūros ir muzikos kūrinių iliustracijos, portretai, istorijos paminklai.
www.patogupirkti.lt/knyga/vilniaus-albumas-the-vilnius-album.html
Šiame gausiai iliustruotame leidinyje supažindinama su dailininko biografija, apžvelgiamas jo pedagoginis darbas, aptariama visų grafikos rūšių kūryba, pateikiamas kūrinių katalogas ir bibliografija. Labai reikšmingą knygos dalį sudaro autentiški paties Antano Kučo ir buvusių kolegų, šeimos draugų, mokinių atsiminimai. Nuoširdūs jo mokinių žodžiai atskleidžia esminius dailininko asmenybės bruožus, atgaivina visų pagarbą pelniusio profesionalaus, atidaus, taktiško dėstytojo, kuklaus, šilto ir santūraus žmogaus paveikslą.
www.leidykla.vda.lt/lt/leidinys/1287593907/antanas-kucas-grafika
Ši knyga — tai gilios ir brandžios meilės istorija, kuri užsimezgė ir skleidėsi griaunančios dramatiškos epochos fone. Knygos idėja kilo Laimai Vincei-Sruoginis. Ji įtikino Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto, gyvenančią Niujorke, paskelbti vienoje knygoje ne tik Juozo, bet ir jos pačios laiškus. Knygoje publikuojami visi mums prieinami Juozo Lukšos laiškai Nijolei Bražėnaitei. Taip pat pirmą kartą skelbiami pačios Nijolės Bražėnaitės, būsimos Lukšienės, laiškai Juozui. Iš viso skelbiama 211 laiškų — 139 Juozo ir 71 Nijolės laiškas. Pirmasis laiškas, datuotas 1948 m. liepos 24 d., Juozo Lukšos rašytas iš Stokholmo, paskutinysis rašytas Julijono Būtėno, Juozui išvykus į okupuotą Lietuvą, 1950 m. spalio 9 d. iš Kaufboireno Bavarijoje.
Leidinys parengtas prieš keletą metų Nacionalinės bibliotekos rankraštiniame judaikos archyve surasto unikalaus dokumento pagrindu — dvylikametės vilnietės pasakojimu apie save, iliustruotu jos ir jos šeimos narių nuotraukomis. Bebos Epštein autobiografija skelbiama Nacionalinės bibliotekos ir YIVO instituto Niujorke leidžiamoje žydų kultūros dokumentinių šaltinių serijoje Reading Jewish Heritage. Ši serija skirta pažinti autentišką Lietuvos žydų rašytinį paveldą: kūrybą, mąstyseną, idėjų ir pažiūrų įvairovę.
Leidinys skirtas fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) įamžintiems istoriniams Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio kadrams, kuriuose užfiksuota dabar jau iš esmės pasikeitusi aplinka: seni pastatai ir kvartalai užleido vietą naujoms statyboms, gatvių jungtims, aikštėms, laiptams. Tai pasivaikščiojimas po tarsi kitą Kauną, kurio jau nebėra. Skaitytojas su anuometiniu Kaunu bus supažindintas nuosekliai, nuo vienų kvartalų ir gatvių pereinant prie gretimų tolesnių. Leidinį bus patogu naudoti ir vaikštant po miestą, nes parinktas tinkamas nešiotis knygos formatas, objektai sugrupuoti penkiais maršrutais, vedančiais nuo Kauno pilies iki Nepriklausomybės aikštės ir atvaizduotais įterptuose scheminiuose gatvių planuose.
Kas vyksta?
| Mon | Tue | Wed | Thu | Fri | Sat | Sun |
|---|---|---|---|---|---|---|
|
1
Date :
2025-09-01
| ||||||
|
14
Date :
2025-09-14
| ||||||
|
21
Date :
2025-09-21
| ||||||
