Kęstučio Keblio premija literatūros kritikui / kritikei

Metų knygos dizainas

    

„33 eilėraščiai. 33 wiersze“ - nauja Nobelio literatūros premijos laureatės Wisławos Szymborskos eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti Tomo Venclovos anksčiau išversti Szymborskos eilėraščiai (nauja redakcija) ir 25 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova. Susitikimai su Wisława Szymborska“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Szymborskai.

„Ši dvikalbė rinktinė yra tarsi paskutinė trilogijos dalis – tęsianti „Apostrofos“ leidykloje jau pasirodžiusias panašios apimties ir pobūdžio poetų Josifo Brodskio („14 eilėraščių“) ir Czesławo Miłoszo („31 eilėraštis“) rinktines su mano vertimais (atitinkamai 2021 ir 2022 m.). Trečioji rinktinė paženklina ir 1923 m. liepos 2 d. gimusios poetės šimtąsias sukaktuves, kurių minėjimas visame pasaulyje... patvirtina, jog Wisławos Szymborskos poezija yra neginčijamas mūsų epochos meninis lobis. Be jau anksčiau skelbtų 8 eilėraščių, šiai knygai rinkausi versti tuos, kurie man atrodė ypač stiprūs, įdomūs ar tiesiog asmeniškai artimi...“ – Tomas Venclova

https://www.knygos.lt/lt/knygos/33-eilerasciai--33-wiersze/

Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.
Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.

https://baziliskoambasada.lt/produktas/takeliai_zoleje/

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos 2022 | Nominacija
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas 2022

Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu... Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku.

ANNE APPLEBAUM (Anė Aplbaum, g. 1964 m.) – amerikietė žurnalistė ir istorikė, aštuonių solidžių knygų autorė. Knyga „Gulago istorija“ pelnė jai, be kitų, prestižinę Pulitzerio premiją, o „Geležinė uždanga“ buvo apdovanota Cundillio premija. The New York Times bestseleriu tapusi knyga „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – trečiasis į lietuvių kalbą išverstas šios autorės darbas.

1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Tačiau, užuot siuntusi pagalbą, sovietų valstybė pasinaudojo šia katastrofa stengdamasi išspręsti Ukrainos jai keliamą politinę problemą. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kurie neteko gyvybių ne todėl, kad buvo atsitiktinės blogos politikos aukos – valstybė sąmoningai buvo nusiteikusi juos sunaikinti.
„Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – įtaigus ir negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę. Ši knyga – tai ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje per visą jos būtį, skerspjūvis, o nūdien dar ir hėgeliškas įspėjimas visiems ir kiekvienam: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi.

Pirmoji pamoka, kuri tampa neatsiejama ukrainiečio sąmonės dalimi, yra ta, kad Rusija niekada neturėjo ir niekada neturės kitokio intereso Ukrainoje, išskyrus visišką ukrainiečių tautos sunaikinimą. – Ivanas Dračas, Ukrainos persitvarkymo sąjūdžio vadovas

https://www.tytoalba.lt/raudonasis-badas