Pasaulio puslapiai - Anglakalbių šalių literatūra

Gediminas Pulokas: „Karantinas literatūros madoms įtakos nedaro“

Vėlyvojoje paauglystėje lietuvių kalba perskaitytas Charleso Bukowskio romanas „Arklienos kumpis“ darė įtaką mano tolesnei kūrybai, norėjau išmokti rašyti panašiai kaip jis. Tuomet vertėjo Gedimino Puloko pavardė man nieko nesakė ir net nesusimąsčiau, kad po keliolikos metų su juo dalinsimės bendromis knygų lentynomis, kartais skaitysime bei komentuosime vienas kito tekstus arba ilgai ginčysimės, kodėl vienam knyga atrodo nepaprastai gera, o kitam – tik vidutiniška.

(Ne)pamiršta herojė ir jos misija

Julija Šukys, „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“, iš anglų kalbos vertė Marius Burokas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

Vertimai suteikia galimybę susipažinti su naujomis literatūros srovėmis, aktualizuoti iki tol nenaudotas raiškos priemones ir iš naujo atrasti primirštas arba net visai užmirštas asmenybes. Sunku atsakyti, kodėl pasaulyje pripažinimo sulaukę asmenys savuose kraštuose lieka menkai žinomi. Pasaulio Tautų Teisuolei, žydų gelbėtojai lietuvei Onai Šimaitei skirta Kanados lietuvės literatūrologės Julijos Šukys monografija, kurią iš anglų kalbos išvertė Marius Burokas, bando atsakyti į šį klausimą. Monografijos vertimas svarbus pirmiausia dėl to, kad leidžia iš šalies pažvelgti į savo kultūros atmintį, kurios centre – nacionalinių didvyrių panteonas.

Dominykas Norkūnas: „Namuose užsirakinę, prislėgti ir vieniši žmonės turi daugiau šansų tapti poezijos skaitytojais“

Dominykas Norkūnas – jaunosios kartos poetas ir vertėjas. Be daugybės publikacijų almanachuose ir kultūrinėje spaudoje, yra išvertęs Rimo Užgirio knygą „Tarp“ (kartu su M. Buroku ir E. Plateliu; „Kauko laiptai“, 2019), Jidi Majia‘o „Aš snieginis leopardas“ (kartu su S. Paliulyte; „Kitos knygos“, 2020), Jerome‘o Rothenbergo „Khurbn“ („Versus“, 2020). Taip pat jis kartu su bendraminčiais įkūrė „Bazilisko ambasadą“, leidžiančią verstinės poezijos čiabukus.

Didžiausias gyvenimas – sutvertas iš tamsošviesos

Nedažnai randu knygą, kurią skaitydama protarpiais turiu atsitraukti ir sau priminti: „Kvėpuok, Lina, kvėpuok“. Retai aptinku šitaip iki gyvuonies smingančius žodžius, kurie kelia aibę sumišusių jausmų. Atsimenu, kartą, dar gerokai prieš knygos pasirodymą, kalbėjausi su „Mažo gyvenimo“ vertėju Mariumi Buroku, jis dalinosi įspūdžiais apie darbo procesą ir kūrinio pobūdį. Marius sakė: „Tave turėtų kabinti“. Ir kabino, ne tas žodis, kaip stipriai. Ir puikus vertėjo darbas prie to labai prisidėjo.